„Man turėtų būti atlyginta už visus gerus dalykus, kuriuos esu padaręs, nes atlikau viską, kas žmogaus galioje, kad išvengčiau karo ir sumažinčiau žmonių kančias“, - R. Karadžičius sakė Hagoje posėdžiaujančiam teismui, pradėdamas savo gynybą procese, kuriame tarp jam pateiktų kaltinimų minimas genocidas.
„Nei aš, nei kas nors kitas žinojo (arba) galvojo, kad vyks genocidas prieš tuos, kurie nėra serbai“, - pridūrė buvęs serbų lyderis, kuris taip pat yra kaltinamas organizavęs Srebrenicos žudynes, daugelio laikomas didžiausiais žiaurumais Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Jo žodžius palydėjo balkone susirinkusių įtūžusių klausytojų, tarp kurių buvo keli per tas žudynes gyvi likę žmonės ir aukų artimieji, šūksniai.
67 metų R. Karadžičius kaltinamas, jog jis buvo vienas iš organizatorių atliekant etninius valymus per praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusį Bosnijos karą, nusinešusį daugiau nei 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertusį palikti savo namus.
„Esu švelnaus būdo žmogus, tolerantiškas žmogus, puikiai sugebantis suprasti kitus“, - R. Karadžičius, kuris prieš karą buvo išleidęs savo poezijos knygų ir yra įgijęs psichiatro specialybę, sakė teismui, kuris gali skirti jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos, jeigu kaltė būtų įrodyta.
Stojęs prieš teismą po to, kai buvo suimtas viename Belgrado autobuse 2008 metais, R. Karadžičius yra kaltinamas inicijavęs beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymą, kurį jam ištikimos pajėgos įvykdė Bosnijos rytiniame Srebrenicos anklave 1995 metų liepą.
Šias žudynes vykdė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios JT misiją vykdžiusių olandų taikdarių saugomą anklavą.
Per kelias dienas tūkstančiai žmonių buvo sistemingai išžudyti ir palaidoti masinėse kapavietės aplinkinėse vietovėse.
Prokurorai teigia, kad R. Karadžičius, buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius ir R. Mladičius veikė išvien, kad „išvalytų“ Bosnijos serbų kontroliuojamas teritorijas nuo musulmonų bosnių ir kroatų po Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais.
S. Miloševičius mirė 2006 metų kovą, dar nesibaigus jo teismui dėl genocido ir karo nusikaltimų.
R.Karadžičius taip pat kaltinamas dėl jo įtariamo vaidmens Bosnijos sostinės Sarajevo apsiaustyje nuo 1992 metų gegužės iki 1995-ųjų lapkričio, per kurią nuo snaiperių kulkų ir artilerijos sviedinių žuvo apie 10 tūkst. žmonių.
Kaip ir R. Mladičius, jis taip pat kaltinamas dėl savo vaidmens imant įkaitais JT stebėtojus ir taikdarius, kurie buvo naudojami kaip gyvieji skydai per NATO bombardavimo kampaniją 1995 metų gegužę ir birželį, kurios taikiniais tapo Bosnijos serbų pajėgų pozicijos.
R. Karadžičius, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas buvusiai Jugoslavijai (ICTY) kaltinimus iškėlė 1995 metais, slapstėsi 13 metų, kol galiausiai buvo suimtas Belgrade, kur jis vertėsi alternatyviosios medicinos gydytojo praktika.
R. Karadžičiaus teismas prasidėjo 2009 metų spalį, o prokurorai savo argumentus išdėstė nuo 2010-ųjų balandžio iki šių metų gegužės.
Teisėjai birželį atmetė kaltinimą dėl vieno genocido atvejo, sakydami, jog nepakanka įrodymų, jog R. Karadžičius yra kaltas dėl serbų pajėgų vykdytų žudymų Bosnijos miestuose 1992 metais nuo kovo iki gruodžio.
Genocidą, kuris yra sunkiausias nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, įrodyti bus sudėtingiausia.
R. Karadžičius savo gynybą planuoja pradėti keturias valandas truksiančiu pareiškimu, po kurio parodymus duos Rusijos pulkininkas Andrejus Demurenka, vadovavęs JT pajėgoms Sarajeve nuo 1995 metų sausio iki gruodžio.
Srebrenicos žudynių aukų žmonos ir artimieji antradienį vykstantį teismo posėdį stebi iš viešosios galerijos.
R. Karadžičius, kurio gynybai teismas skyrė 300 valandų, sakė iškviesiantis 300 asmenų, kurie liudys jo naudai.
Tarp jų įvardytas Graikijos prezidentas Carolosas Papouliasas, kuris Bosnijos karo metais dirbo užsienio reikalų ministru.
Pasak R. Karadžičiaus, C. Papouliasas parodymai gali įrodyti jo nekaltumą dėl liūdnai pagarsėjusio Sarajevo Markalės turgaus bombardavimo 1994 metų vasario 5-ąją, per kurį žuvo 67 žmonės.
Antradienis ICTY tapo istorinė diena, nes tuo pačiu metu pradedama nagrinėti byla, kurioje kaltinamas Kroatijos serbų sukilėlių lyderis Goranas Hadžičius - paskutinis iš bent 161 šiam teismui perduoto karo įtariamo karo nusikaltėlio.
