Tokias spėliones sustiprino vyriausybės sprendimas valstybinio Ūkio banko nebeprivatizuoti, o paversti superbanku, kuris biudžeto lėšomis finansuotų strategines investicijas.
Kiek anksčiau vyriausybė sumanė perpirkti iš Švedijos įmonės „Vattenfal” Varšuvos šiluminę elektrinę, o prieš tris savaites nacionalizavo statybos koncerną „Polimex”.
Spėjama, kad mažėjant vyriausybės populiarumui ir aštrėjant ekonominei krizei liberalui D.Tuskui vis artimesnės tampa socialdemokratinės pažiūros.
Kaip teigia dienraštis „Gazeta Wyborcza”, minėtas premjero pareiškimas kartu išryškino jau anksčiau prasidėjusį dviejų ekonominių grupuočių ginčą dėl Lenkijos ateities.
Garsių bankininkų ginčas
Minėtoms grupuotėms vadovauja buvę garsūs finansininkai. Vieną grupę reprezentuoja Centrinio valstybinio banko eksprezidentas, buvęs finansų ministras Leszekas Balcerowiczius. Kitai vadovauja taip pat garsus bankininkas, buvęs premjeras, D. Tusko patarėjas Krzysztofas Bieleckis.
L. Balcerowiczius, padedamas JAV konsultantų, prieš 1990 m. įvykdė vadinamąją šokinę socialistinio ūkio reformą į kapitalistinę.
L.Balcerowiczius išliko neginčijamas JAV rinkos sistemos šalininkas ir tvirtina, kad geriausi šeimininkai yra privatūs verslininkai. Esą būtent jiems turi būti leista privatizuoti visas valstybines įmones, išskyrus keletą strateginių.
Panašaus požiūrio daug metų laikėsi ir liberalių partijų veikloje dalyvavęs K.Bieleckis, tačiau pastaruoju metu ėmė propaguoti valstybinių įmonių svarbą.
D. Tuską su K.Bieleckiu sieja ilgametė politinė draugystė, tad kol kas neaišku, ar bankininkas savo pasikeitusiomis pažiūromis užkrėtė premjerą, ar pastarasis nurodė „skandinavinti” ūkį.
Opozicija baugina užsieniečiais
Nepasitenkinimas užsieniečiais suvešėjo krizės pradžioje, kai paaiškėjo, kad kai kurie vakarietiški bankai visą pelną perveda į pagrindines įmones Vakaruose.
Opozicija tada ėmė gąsdinti, kad šalyje gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ir paragino uždrausti pinigų išvežimą ir renacionalizuoti bankus.
Buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio valdoma Teisės ir teisingumo partija (TTP) ėmė raginti stabdyti vakarietiškų prekybos tinklų plėtrą motyvuodama, kad kai kurie jų gudrauja ir nemoka mokesčių.
Palikoto rėmimo sąjunga (PRS) pasiūlė su nedarbu kovoti kuriant naujus valstybinius fabrikus, o Kairiųjų socialdemokratų sąjunga (KDS) agituoja steigti lengvatinių mokesčių zonas valstybinėms įmonėms.
Panašų požiūrį netikėtai ėmė propaguoti ir K. Bieleckis. Jis pareiškė, kad šalyje nebėra palankaus politinio klimato valstybinėms įmonėms privatizuoti.
Bankininko nuomone, privatus verslas šalyje taip sustiprėjo, kad valstybinės įmonės nebėra dominuojančios, tad nebėra ir būtinybės jų parduoti.
K. Bieleckio teigimu, valstybė anksčiau paprasčiausiai pravalgydavo už privatizavimą gautus pinigus, o esą gerokai naudingiau tas įmones būtų išlaikyti, modernizuoti ir gauti pelno kasmet.
K. Bieleckis tvirtina, jog sumanymas valstybinį Ūkio banką paversti strateginių investicijų įmone neturėtų stebinti, nes panašios institucijos sėkmingai veikia Vokietijoje, Nyderlanduose.
Siūlo pervadinti ministeriją
Verslo analitikas Tomaszas Prusekas dėl vyriausybės vykdomos naujos ekonominės politikos Iždo ministeriją pasiūlė pervadinti į renacionalizacijos.
Be to, prieš dvi savaites vyriausybė pirmą kartą nusprendė perpirkti privačios statybos kompanijos akcijas ir investavo į koncerną „Polimex” 250 mln. zlotų (209,6 mln. litų).
L. Balcerowicziaus šalininkai tokį žingsnį sukritikavo, tvirtindami, kad privačios įmonės nebepajėgs konkuruoti su valstybiniu „Polimex”. Šis koncernas esą dabar laimės visus pelningiausių statybos darbų konkursus Lenkijoje.
Piliečių platformos partijos atstovai teigia, kad gelbėdama koncerną „Polimex” vyriausybė išvengė Kozenicių šiluminės elektrinės ir kitų strateginių statybų sustabdymo ir išsaugojo daug darbo vietų.