Sekmadienį vykusių rinkimų į Aukščiausiąją Radą
preliminarūs rezultatai rodo, kad įspūdingo stoto boksininko,
pelniusio pravardę „Dr. Geležinis Kumštis“, įkurta partija UDAR
(„Smūgis“) liko ketvirta, surinkusi tik 13 proc. balsų - apie
penkiais procentiniais punktais mažiau nei buvo prognozuojama.
Tuo tarpu judėjimui „Pirmyn, Ukraina!“, kuriam priklauso buvęs
Italijos klubo „AC Milan“ žvaigždė, pelnęs pravardę „Ševa“,
sekėsi dar prasčiau - ji nepateko į parlamentą balsuojant pagal
proporcinę sistemą ir surinko tik kelis procentus balsų.
Valdančioji prezidento Viktoro Janukovyčiaus partija ir tvirtas
pozicijas užimantis opozicijos aljansas, vadovaujamas kalėti
nuteistos buvusios premjerės Julijos Tymošenko, veikiausiai
užsitikrino daugiausia vietų, dar kartą įrodydami, kad patirtis ir
ištekliai tebėra svarbūs negailestingame Ukrainos politikos
pasaulyje.
„Dar turime viską išanalizuoti: kodėl galėjome pelnyti daugiau
balsų, bet nesugebėjome“, - sakė prislėgtas V. Klyčko, pradėjus
skaičiuoti balsus sekmadienio vakarą.
Tačiau panašu, kad analitikai jau nusprendė, jog A.Ševčenka -
politinis nenusisekėlis, kuriam geriau pradėti kitokią karjerą,
pasitraukus iš didžiojo futbolo.
„Šis projektas buvo pasmerktas iš pat pradžių, - sakė Kijevo
politinių tyrimų instituto ekspertas Michailas Pogrebynskis
pareiškė apie A.Ševčenkos politines ambicijas. - Tikiuosi, kad jis
nuspręs nebetęsti ir protingai pasirinks kitokią karjerą.“
Sunku pasakyti, kuris iš šių buvusių atletų turi didesnį
prestižą šalyje, kurios sporto tradicijos siekia Sovietų Sąjungos
laikus.
Tačiau abu jie beveik vienu metu buvo įtikinti pasukti politikos
keliu praeitą vasarą, korupcijos skandalų išvargintai šaliai
netikėtai kilus pasitikėjimo bangai šių žvaigždžių moralės
tvirtybe.
V.Klyčko greitai įgudo vartoti populistinę retoriką,
žadėdamas nutraukti valstybės ryšius su stambiuoju verslu ir
užtikrinti, kad atlyginimai susilygintų su gaunamais rytinėse
Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„Kaip gali būti, jog čekai tai sugeba, lenkai sugeba ir netgi
gruzinai sugeba, o ukrainiečiai - ne?“ - V.Klyčko klausė vienoje
iš savo lakoniškų kalbų apie seniai vėluojančias reformas.
„Esu vienas iš šešių milijonų ukrainiečių, kurie buvo
priversti palikti šalį, kad uždirbtų padorų atlyginimą“, - jis
pažymėjo kitoje.
Abi šios mintys buvo šiltai sutinkamos klausytojų, o plojimai
neišvengiamai virsdavo skandavimais, raginant V.Klyčko siekti
prezidento posto 2015 metų pradžioje, kai baigsis prieštaringai
vertinama V.Janukovyčiaus pirmoji kadencija.
Tačiau jis pirmadienį sakė grupei žurnalistų, kad bet kokios
kalbos, jog jis galėtų siekti šalies vadovo posto, tėra
„spekuliacijos“.
Kita vertus, analitikai daug atsargiau vertina V.Klyčko
ilgalaikes politines perspektyvas nei jo ištikimiausi gerbėjai, tarp
kurių daug pagyvenusių moterų, regis, itin susižavėjusių 41
metų boksininko energija ir pasitikėjimu savimi.
Viena tokių entuziasčių grupė karštai palaikė savo dievaitį
per prestižinę politinę televizijos pokalbių laidą, kai
boksininkas įsitraukė į neformalius debatus su savo politiniais
varžovais ir žiniasklaidos garsenybėmis.
Kai kurie tiesmukai priminė V.Klyčko, koks likimas ištiko
kadaise buvusius populiarius 2004 metų Oranžinės revoliucijos
lyderius: daugumos jų reitingai smarkiai nusmuko, praėjus vos
keliems mėnesiams po džiaugsmingo atėjimo į valdžią.
„Kur garantijos, kad nebaigsit kaip (prezidentas Viktoras)
Juščenka ir nepalaidosit visų žmonių vilčių?“ - analitikas
Andrejus Okara klausė buvusio boksininko per nacionalinės
televizijos laidą.
V.Juščenka, vienas iš Oranžinės revoliucijos lyderių,
pakurstė nacionalinio optimizmo bangą, iškilęs į prezidento
postą 2005 metais, tačiau jau po kelių mėnesių jo populiarumas
nusmuko.
„Mūsų rinkėjai praranda pasitikėjimą savo politikais, kai tik
jie išrenkami į valdžios postus“, - sakė politinių studijų
centro „Penta“ analitikas Volodymyras Fesenka.
„Tačiau kai žmogus kovoja opozicijos kampe, daug kas priklauso
nuo jo veiksmų. Jeigu jis demonstruoja gerą kovą ir tam tikrus
politinius principus, žmonės pasiruošę juo pasitikėti“, -
pridūrė jis.