Jungtinės Valstijos „priešinsis bet kokioms diskusijoms dėl
teritorinių pokyčių arba Kosovo nepriklausomybės statuso
pakartotinio atvėrimo. Šie klausimai nediskutuotini“, pažymėjo ji,
dar kartą pareikšdama tvirtą Vašingtono palaikymą Kosovo albanų
vyriausybei per vizitą Prištinoje.
Ginčai dėl Kosovo statuso yra pagrindinis nesantaikos šaltinis,
tebeveikiantis ryšius šiame regione po buvusios komunistinės
Jugoslavijos subyrėjimo per kelis kruvinus karus praeito amžiaus
10-ame dešimtmetyje.
H. Clinton taip pat sakė, jog Jungtinės Valstijos pageidauja, kad
įstatymų viršenybė būtų „išplėsta visame Kosove“, turint
omenyje šiaurinį šalies regioną, kurio faktiškai nekontroliuoja
albanų centrinė valdžia ir kur veikia lygiagrečios serbų
institucijos.
„Spręsti Kosovo serbams nerimą keliančias problemas taip pat
bus kritiškai svarbu“, - pažymėjo ji, pridūrusi, kad vėliau
trečiadienį susitiks su grupe serbų, grįžusių gyventi į
Kosovą.
Kosove gyvena apie 120 tūkst. serbų, iš kurių apie 40 tūkst.
susitelkę šalies šiaurėje. Ši bendruomenė turi savo
savivaldybes, mokyklas ir ligonines, kurias remia ir finansuoja
Belgradas. Tuo tarpu Prištinos institucijos faktiškai neturi jokios
valdžios regione, besiribojančiame su Serbija.
Po susitikimo su Kosovo prezidente Atifete Jahjaga ir premjeru
Hashimu Thaci H. Clinton sakė žurnalistams, kad
narystė Europos Sąjungoje, kuri priklauso nuo Kosovo ir Serbijos
santykių pagerėjimo, yra „tikriausias kelias į ilgalaikį
stabilumą, klestėjimą ir taiką“.
ES inicijuotos derybos, kurios įstrigo po gegužę Serbijoje
vykusių rinkimų, turėjo palengvinti kasdienį gyvenimą Kosovo
žmonėms - tiek albanams, tiek serbams, kuriems kyla daug
administracinių kliūčių dėl šios teritorijos ginčijamo statuso.
„Jungtinės Valstijos ragina visas šalis toliau įgyvendinti iki
šiol sudarytus susitarimus, sudaryti sutartis naujose srityse ir
tęsti konkrečias priemones normalizuojant santykius“, - sakė
H.Clinton.
Kosovas gali žengti pirmąjį žingsnį ES narystės link jau
pirmoje ateinančių metų pusėje, jeigu šalis padarys tvirtą
pažangą užtikrinant įstatymo viršenybę, mažumų apsaugą ir
vykdant kitas politines reformas.
Vašingtonas - vienas iš pagrindinių Kosovo nepriklausomybės,
vienašališkai paskelbtos 2008 metais, šalininkų.
Jo nepriklausomybę pripažįsta apie 90 šalių, įskaitant 22
iš 27 ES narių, tačiau prieš ją nusistačiusi Serbija ir Kosovo
serbai.
Daug eilinių Kosovo gyventojų vis dar įtariai vertina derybas
su pagrindine priešininke Serbija, o praeitą savaitę šalyje kilo
audringi protestai, kai H.Thaci susitiko Briuselyje su Serbijos
premjeru Ivica Dačičiumi, siekiant atnaujinti dialogą.
H. Thaci trečiadienį pareiškė, kad Kosovas pasiryžęs tęsti
derybas.
„Dialogas - vienintelis kelias, vedantis į Europos Sąjungą ...
Normalizuoti abiejų šalių santykius atitinka Kosovo, Serbijos ir
viso regiono interesus“, - premjeras sakė per bendrą spaudos
konferenciją su H. Clinton.
Derybos tarp Belgrado ir Prištinos prasidėjo pernai kovą,
tarpininkaujant ES, tačiau jos buvo įšaldytos praėjus keliems
mėnesiams po Serbijoje gegužę įvykusių rinkimų, kuriuos laimėjo
nacionalistai.
Briuselis pažymėjo, kad pažanga šiose derybose yra lemiamas
veiksnys Serbijai, kuriai kovą buvo suteiktas ES kandidatės
statusas, jeigu Belgradas pageidauja žengti į priekį ir pradėti
visavertes derybas dėl narystės Bendrijoje.
H. Clinton atvyko į Kosovą iš Serbijos, kur ji antradienį taip
pat spaudė Belgradą normalizuoti santykius su Priština, net jeigu
nebūtų nuspręsta pripažinti atsiskyrusios provincijos
nepriklausomybės.
Iš Kosovo H. Clinton vyks į Kroatiją, kuri taps naujausia ES
nare ateinančių metų liepą, o vėliau aplankys Albaniją. Abi
šios šalys 2009 metais įstojo į NATO.
Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų ES nare tapo tik
Slovėnija, kuri į Bendriją buvo priimta 2004 metais.