Štai kaip veikia ši unikali sistema, nustatyta šalies tėvų:
- Iš viso 538 Rinkikų kolegijos balsai paskirstomi 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai, kuriai priklauso sostinė Vašingtonas.
- Rinkimus laimi 270 ar daugiau Rinkikų kolegijos balsų surinkęs kandidatas.
- Jeigu abu kandidatai surenka po 269 rinkikų balsus, Atstovų rūmai, kuriuose šiuo metu dominuoja respublikonai, sukviečiami išrinkti prezidento.
- Kiekviena valstija ir Kolumbijos apygarda turi bent po tris balsus Rinkikų kolegijoje, tačiau daugiausia balsų tenka turinčioms daugiausia gyventojų.
- Daugiausia rinkikų balsų turi Kalifornija - 55, Teksasas - 38, Niujorkas ir Florida - po 29.
- Beveik 40 valstijų laikomos tradiciškai balsuojančios už demokratus arba respublikonus.
- Tai reiškia, kad pagrindinė kova vyksta keliose svyruojančiose valstijose, kurios turi nevienodą skaičių rinkikų balsų.
- Florida yra daugiausia balsų Rinkikų kolegijoje turinti svyruojanti valstija. Antrasis yra Ohajas (18), trečioji - Šiaurės Karolina (15), o ketvirtoji - Virdžinija (13).
- Kandidatui, laimėjusiam visuotinius rinkimus kurioje nors valstijoje, atitenka visi tos valstijos balsai Rinkikų kolegijoje, išskyrus Meiną ir Nebraską, kur naudojama pakopinė sistema.
- Politinės partijos (arba nepriklausomi kandidatai) kiekvienoje valstijoje pateikia valstijos vyriausiajam rinkimų pareigūnų sąrašą asmenų, įsipareigojusių balsuoti už tos partijos kandidatą į prezidentus. Šių asmenų skaičius atitinka tai valstijai tenkančių rinkikų balsų skaičių.
- Demokratai ir respublikonai šiuos asmenis išrenka per partijų suvažiavimus valstijose arba juos paskiria valstijos partijos lyderiai. Kitos partijos ir nepriklausomi kandidatai pasiūlo atskirus jiems lojalių rinkikų sąrašus.
- Rinkikai susitiks per susirinkimus savo valstijose gruodžio 17 dieną oficialiai išrinkti būsimojo JAV prezidento.
- Pasak šios sistemos kritikų, Rinkikų kolegijos balsai ne visada atspindi balsavimo rezultatus nacionaliniame lygmenyje. Pavyzdžiui, 2000 metais demokratas Alas Gore'as faktiškai surinko daugiau balsų, tačiau respublikonas George'as W. Bushas užsitikrino 271 balsą Rinkikų kolegijoje, kai buvo pripažinta, jog jis laimėjo balsavimą Floridoje.
- Tuo tarpu sistemos šalininkai argumentuoja, kad perėjimas prie tiesioginių prezidento rinkimų suteiktų per didelį svorį miestų gyventojų balsams ir mažesnį - rečiau apgyventoms, į žemės ūkį orientuotoms valstijoms.
Populiarumas - apylygis
Dviejų konkurentų populiarumas tebėra apylygis, rodo naujausi apklausų rezultatai, paskelbti sekmadienį, likus dviem dienoms iki valstybės vadovo rinkimų.
Kaip rodo dienraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos „NBC News“ atliktas tyrimas, B. Obamą palaiko 48 proc., o M. Romney - 47 proc. potencialių rinkėjų, o šis skirtumas neviršija statistinės paklaidos, kuri šiuo atveju yra 2,55 procentinio punkto.
„Ši apklausa atspindi labai artimą kampaniją nacionaliniu lygmeniu“, - sakoma respublikono Billo McInturffo, kuris organizavo šią apklausą kartu su demokratu Peteriu Hartu, pranešime.
„Rezultatai visiškai lygūs, - pridūrė P. Hartas. - Šiuos rinkimus nulems aktyvumas, aktyvumas, aktyvumas.“
Per tyrimą, atliktą lapkričio 1-3 dienomis, buvo apklausti 1 475 tikėtini rinkėjai. Jo rezultatai atitinka daugelį nacionalinių apklausų, rodančių, kad aiškaus prezidento rinkimų nugalėtojo nuspėti neįmanoma.
Tuo tarpu dienraščio „USA Today“ ir viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Gallup“ atlikta apklausa svyruojančiose valstijose rodo visiškai lygų potencialių rinkėjų pasiskirstymą: 48 proc. renkasi B. Obamą ir tiek pat - M. Romney.
Tačiau Pew tyrimų centro atlikta apklausa atskleidė, kad B. Obama lenkia savo varžovą 48 proc. prieš 45 proc. tarp jau apsisprendusių tikėtinų rinkėjų, o dar keturi proc. respondentų sakė iki šiol neapsisprendę.
Vis dėlto dauguma tyrimų prognozuoja nedidelę, tačiau reikšmingą B. Obamos persvarą svarbiausiose neapsisprendusiose valstijose, kuriose lems prezidento rinkimų rezultatus, todėl demokratas šalies vadovas gali tikėtis antrosios kadencijos.
