Tačiau perrinkimo siekiančio B. Obamos šalininkams labiau svarbi
idėja, jog tik po darbo Baltuosiuose rūmuose visus aštuonerius
metus šis prezidentas būtų prisimenamas dėl savo atneštų
pokyčių, o ne tik dėl kilmės.
Nors B. Obamos rasė buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių jo
išrinkimas 2008 metais buvo euforiškai sveikinamas, vėliau jis
retai tapdavo dominuojančiu politikoje.
Prezidentas greitai susidūrė su politine tikrove, kurią patyrė
daugelis jo pirmtakų: 44-ojo JAV prezidento programai iškilo pavojus
žlugti dėl nuožmios susipriešinusių partijų kovos.
Visi prezidentas svajoja pelnyti antrąją kadenciją, tačiau
B. Obama to gali trokšti netgi labiau, nes jo varžovas respublikonas
Mittas Romney žada atšaukti daugumą dabartinio
lyderio pasiekimų.
Ant kortos pastatytas visas B. Obamos politinis projektas - idėja,
kad Amerika nėra tokia susiskaldžiusi, kaip atrodo iš pažiūros;
kad aktyvistų judėjimas gali pakeisti šalį iš pagrindų ir kad
viltis gali turėti juntamą politinę galią.
„Mūsų likimas nėra rašomas mums, jį rašome mes“, - B. Obama
per rinkimų kampaniją sakė klausytojams Naujajame Hampšyre,
siekdamas atgaivinti tikėjimą, kad užsibrėžti tikslai gali būti
įgyvendinti. Šis tikėjimas tapo jo pirmosios pergalės rinkimuose
varikliu, tačiau vėliau išblėso.
„Žvelgiame į tą tolimą horizontą, į naują ribą.
Įsivaizduojame geresnę Ameriką, o tada sunkiai dirbame, kad, kad
tai išsipildytų“, - pridūrė prezidentas.
Jeigu B. Obama laimėtų lapkričio 6-ąją, didelę dalį savo
antrosios kadencijos jis praleistų įtvirtindamas pirmosios
kadencijos palikimą.
Jis ketina giliai Amerikos gyvenime įdiegti savo pasiūlytą
sveikatos apsaugos sistemos reformą, tapusią svarbiausiu teisės
aktu socialinėje srityje per pastaruosius 50 metų, nors M. Romney
žada jį atšaukti nuo pirmosios darbo Ovaliniame kabinete dienos.
B. Obama taip pat turėtų galimybę toliau pertvarkyti JAV
Aukščiausiąjį Teismą - po to, kai per savo pirmąją kadenciją
įtraukė į jį dvi moteris, iš kurių viena yra ispanakalbė.
51 metų prezidentas taip pat galėtų įtvirtinti savo reformas
dėl gėjų ir moterų teisių, studentų paskolų ir finansų
pasaulio pertvarkymo, imtis spręsti pasaulinio klimato šiltėjimo
problemą ir imigracijos įstatymų reformos.
Susiraukšlėjęs ir žilstantis B. Obama, dabar nebevengiantis
atžarių pareiškimų, labai skiriasi nuo švytinčio jaunatviško
svajotojo, kuris 2007 metų pradžioje žvarbią dieną Ilinojuje
liuoktelėjo ant pakylos ir paskelbė sieksiantis prezidento posto.
Išsiveržęs iš politinės nežinomybės, B. Obama, kuris buvo
tik dvejus metus dirbę Senate, pažadėjo panaudoti „vilties galią“
ir pakeisti šalį. Šią žinią jis skelbė 2008 metais,
pritraukdamas daugybę žmonių ir neretai iki ašarų sujaudindamas
savo klausytojus.
B. Obama pasisakė už politiką, kurioje žmonės galėtų
„nesutarti, tačiau netapdami nesugyvenamais“.
Tačiau viltis ir optimizmas, kurį atnešė B.Obamos pergalė
prieš respublikoną Johną McCainą, vargu ar
atlaikė pirmąjį susidūrimą su itin poliarizuota Vašingtono
politika.
Prezidentu tapęs B. Obama buvo prieštaringas veikėjas.
Nobelio taikos premiją pelnęs prezidentas išvedė JAV karius
iš Irako, tačiau taip pat negailestingai naudojo mirtiną jėgą
bepiločių lėktuvų kare ir per misiją, kurios metu buvo nukautas
tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas.
Būdamas kandidatu, B. Obama šaipėsi iš politikos lyderių,
kurie ginčijasi dėl „mažų dalykų“, tačiau dabar pats triuškina
savo varžovą respublikoną dėl nuolat keičiamų pažiūrų,
vadindamas tai „romnezija“.
B. Obama paskatino ištisą kartą pirmąsyk susidomėti politika,
tačiau tapęs prezidentu akivaizdžiai su panieka žvelgė į
nešvarius Vašingtono vidinės politikos žaidimus.
Jis nevengė didingų žingsnių pasaulio politikos scenoje -
pavyzdžiui, pasiūlydamas susitaikymą musulmonų pasauliui,
sakydamas kalbą Kaire 2009 metais, tačiau, nors ir pasiekęs tam
tikrų laimėjimų, prezidentas vargu ar pakeitė Amerikos vietą
pasaulyje.
Tuo tarpu viltis, kuri prasiveržė 2008 metais, greitai
išsikvėpė.
Praėjus ketveriems metams, B. Obama yra įsitraukęs į
negailestingą politinę kovą, dėl kurios ankstesnės jo rinkimų
kampanijos džiugesys atrodo virtęs tik prisiminimu.
Tačiau kai kurie dalykai nepasikeitė: B. Obama išsaugojo tvirtą
pasitikėjimą savimi, kurį priešininkai vadina arogancija, ir
karštą troškimą siekti pergalės.
Jeigu jis laimėtų lapkričio 6-ąją, tai būtų svarbus
istorinis pasiekimas: B. Obama atlaikytų ekonomikos sunkmetį, dėl
kurio ankstesni prezidentai išsilaikydavo tik vieną kadenciją.
Triuškinti nusistovėjusią tvarką tikriausiai įrašyta į
B. Obamos politinę DNR: jam nereikėjo ilgai kaupti politinės
patirties Senate, kad sutriuškintų stiprią senatorės Hillary
Clinton mašiną per 2008 metų demokratų pirminių
rinkimų kampaniją.
Puikius oratoriaus gebėjimus derindamas su savo sukurtu plačiu
eilinių aktyvistų tinklu B. Obama, kartu su savo strateginiais
patarėjais, tokiais kaip Davidas Plouffe'as, 2008
metais rado naują būdą, kaip laimėti JAV prezidento rinkimus.
Jeigu jis laimėtų ateinančią savaitę, jo didelio masto
kampanija taip pat būtų įrašyta į kovos dėl perrinkimo
istoriją.
Kad ir ką teigtų konservatyvių pažiūrų sąmokslo teorijų
šalininkai, B. Obama yra gimęs 1961 metais Havajuose - jo tėvas buvo
juodaodis iš Kenijos, o motina - baltaodė iš Kanzaso. Jo tėvas
paliko šeimą, kai „Barry“ Obamai tebuvo dveji metai.
Jo motina antropologė Ann, mirusi 1995 metais, dar kartą
ištekėjo ir išvyko su sūnumi gyventi į Indoneziją. Būdamas
paaugliu, jis grįžo gyventi pas savo senelius Havajuose.
Baigęs elitinę Havajų akademiją ir dvi aukštąsias mokyklas,
tarp jų Kolumbijos universitetą Niujorke, B. Obama įstojo į
elitinę Harvardo teisės mokyklą ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu,
dirbusio šios mokyklos leidinio „Harvard Law Review“ redaktoriumi.
1992 metais susituokęs su kolege teisininke Michelle,
B. Obama kilo negailestingame Ilinojaus politikos pasaulyje ir sulaukė
pirmojo pripažinimo per 2004 metų Demokratų partijos suvažiavimą.