Beveik nekyla abejonių, kurį kandidatą palaiko dauguma Europos
žmonių: B. Obama galėjo džiaugtis stratosferą siekiančiais
populiarumo reitingais tarp europiečių nuo 2008 metų prezidento
rinkimų kampanijos, bet ir dabar, po ketverių gana įtemptos ir
nedžiuginančios kadencijos metų, jį palaiko beveik 70 proc.
respondentų.
Tačiau sunku pasakyti, kad Europa būtų gavusi daug naudos iš
B. Obamos prezidentavimo.
Neskaitant atsitiktinių pamokymų Europos Sąjungos (ES)
lyderiams, jog jie privalo susitvarkyti savo ekonomiką, Jungtinės
Valstijos praktiškai nesikišo į euro zonos skolų krizę ir
debatus, kas geriau - griežtas taupymas ar skatinimas, nors šis
klausimas yra esminė takoskyra Europos politikoje.
Per trejus 2012 metų kampanijos debatus B. Obama tik kartą
probėgšmais paminėjo Europą.
Tuo tarpu Gvantanamo įlankos kalėjimas tebeveikia, o JAV kariai
tebėra Afganistane. Dohos prekybos derybos tebėra įstrigusios ir
nepadaryta beveik jokios pažangos siekiant sumažinti taršą
šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Taigi iš kur tas
populiarumas ir kas pasikeis po antradienio - jeigu iš viso bus
kokių nors pokyčių?
ES diplomatijos šaltiniai yra patenkinti santykių su Amerika
kokybe ir mano, jog ji menkai keisis, kad ir kas būtų išrinktas.
Derybos dėl galimos ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties
prasidėjo pernai lapkritį ir tikriausiai tęsis tiek vadovaujant
B. Obamai, tiek jo varžovui respublikonui Mittui Romney.
Tačiau respublikonai Kapitolijuje kritiškai vertina faktą, jog
tik dvi ES šalys - Jungtinė Karalystė ir Graikija - laikosi savo
įsipareigojimų NATO skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus
produkto (BVP). ES šaltiniai Jungtinėse Valstijose pripažįsta, kad
gynybos problema gali tapti Amerikai ne mažiau opi kaip euro zonos
krizė.
Kita vertus, aišku, kad JAV laiko ES partnere, o ne problema.
Vašingtone įsikūrusio konservatyvaus analitinio centro
„Heritage Foundation“ atstovas Tedas Bromundas teigia, kad B.Obamos
Baltieji rūmai yra „pirmoji administracija, nelaikanti Europos
svarbiausia pasaulio dalimi“.
Jo nuomone, jeigu prezidentu taptų M.Romney, šis lyderis taip
pat sutelktų dėmesį į ryšius su Indija ir JAV sąjungininkais
Centrinėje bei Lotynų Amerikoje.
Jeigu pokyčiai būtų tokie maži, kodėl Europa žavisi B. Obamos
darbu prezidento poste ir viliasi, kad jis bus perrinktas?
Akivaizdus JAV prezidento rinkimų žavesys - jog tai didžiausias
ir labiausiai tviskantis politinis žaidimas pasaulyje.
JAV šiuo metu yra vienintelė demokratinė supervalstybė.
Iki rinkimų kampanijos pabaigos kiekvienas iš kandidatų bus
surinkęs per milijardą dolerių. Planuojama, kad balsuos 120-130
mln. amerikiečių, tad abu kandidatai kiekvienam balsui išleis
vidutiniškai 10 dolerių (27 litus).
Išradingiausios ir profesionaliausios rinkimų kampanijų
strategijos dažnai sukuriamos Jungtinėse Valstijose, o vėliau
pritaikomos politikos veikėjų visoje Europoje. Kampanijų
komunikacijos metodai, polėkis ir drausmė taip pat buvo išrasti
Amerikoje.
Jeigu 2008 metais vyko pirmieji tikrai internetiniai rinkimai -
kai B. Obama organizavo interneto kampaniją eiliniams piliečiams,
rinkdamas milijonų asmenų individualiai paaukotus pinigus, 2012
metais visų svarbiausias tapo socialinis tinklas „Twitter“.
Per Demokratų ir Respublikonų partijų suvažiavimus rugpjūtį
ir rugsėjį buvo išsiųsta net 14 mln. „Twitter“ žinučių. Kai
savo kalbą sakė M. Romney, per minutę buvo išsiunčiama apie 14
tūkst., o per prezidento žmonos Michelle Obamos
pasisakymą - po 28 tūkst. žinučių.
Vėliau „Twitter“ karuose aukštesnė pavara buvo įjungta per
trejus tiesioginius prezidentinius debatus, kai per minutę buvo
parašoma vidutiniškai 150 tūkst. žinučių.
B. Obamos populiarumas didele dalimi nulemtas jo pirmtako ir
oponentų politikos, kurią daugelis vertina neigiamai.
Tik nedaugelis ES šalių palaikė ankstesnio JAV prezidento
George'o W.Busho karus Afganistane ir Irake, o dar
mažiau teigiamai vertino jo kadenciją.
Europos politinis diskursas taip pat yra nukrypęs pora padalų į
kairę, lyginant su JAV. Neseniai paklaustas, kuris Amerikos
kandidatas jam labiau priimtinas, Prancūzijos lyderis atrėžė: „O
kaip jūs manote?“ Tačiau prieš rinkimus vargu ar kokioje nors
B. Obamos agitacinėje medžiagoje buvo paminėta, kad jį palaiko
Prancūzijos lyderis socialistas.
Ir tiesų būtų sunku tikėtis, kad prezidentu tapęs M.Romney
turėtų daug sąjungininkų Europoje.
Nors esama aiškių sąskambių Amerikos „Arbatėlės“ judėjimo
ir Didžiosios Britanijos konservatorių kraštutinio dešiniojo
euroskeptikų sparno retorikoje, Jungtinės Karalystės lyderis
Davidas Cameronas veikiausiai tikisi B. Obamos
perrinkimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos premjera Mario Monti, Ispanijos lyderis Mariano Rajoy
ir kiti tikriausiai taip pat pateiktų F. Hollande'o atsakymą: „O kaip
jūs manote?“
Jeigu B. Obama užsitikrintų antrąją kadenciją, tai paremtų
pastovumo tendenciją ir padrąsintų ilgamečius Europos lyderius.
Nuo 2007-2008 metų finansų krizės pradžios tik nedaugelis
ankstesnių lyderių liko prie savo šalių vairo. Iš Didžiajam
dvidešimtukui (G-20) priklausančių šalių lyderių valdžioje
išliko tik A. Merkel ir Kanados premjeras Stephenas Harperis.