Beveik nėra abejonių, už kurį kandidatą į JAV prezidento postą balsuotų dauguma europiečių. Tai perrinkimo siekiantis Barackas Obama, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „EUobserver“.
JAV vadovą europiečiai palankiai vertina nuo pat 2008-ųjų prezidento rinkimų kampanijos. Nors problemų per B. Obamos valdymo metus būta, jį ir dabar remia beveik 70 proc. Europos gyventojų.
Tačiau leidinys „EUobserver” pažymi, kad šiandien sunku pasakyti, kuo Senajam žemynui buvo naudingi ketveri B. Obamos metai Vašingtone.
B. Obama pažadų neištesėjo
Juk, be atsitiktinių pastabų apie būtinybę Europos Sąjungos (ES) lyderiams sutvarkyti Bendrijos ekonomiką, Vašingtonas esą iš esmės stovėjo euro zonos problemų nuošalyje.
JAV nesikišo ir į ES lyderių diskusijas apie tai, kas geriau – diržų veržimasis ar vartojimo skatinimas.
Net per spalį vykusius trejus B. Obamos ir M. Romney debatus Europa buvo paminėta tik kartą ir tik prabėgomis.
Ne vieną europietį nuvylė ir neištesėti praėjusių rinkimų kampanijos pažadai. Tarp jų – sulaikymo centro Gvantanamo įlankoje uždarymas ir Irako bei Afganistano karų užbaigimas.
Nors operacija Irake oficialiai baigėsi, JAV karių tebėra abiejose šalyse, o Gvantanamo kalėjimas tebeveikia.
B. Obama ne kartą žadėjo imtis veiksmų kovoje su klimato kaita. Tačiau derybos dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo JAV beveik nepajudėjo.
Diplomatams tinkami abu
Tad kam šis sujudimas dėl JAV rinkimų ir kas po jų gali pasikeisti?
Anot apžvalgininkų, europiečiams iš dalies tiesiog patinka stebėti amerikiečių rinkimų šou, kurio naujovės juda ta pačia kryptimi: iš JAV į Europą.
O pats B. Obama Europoje populiarus dėl jo pirmtako ir oponentų. Mat tik kelios ES šalys rėmė George’o W.Busho karus Afganistane ir Irake, o dar mažiau jų – šio respublikono administraciją apskritai.
Net ES diplomatai pripažįsta esantys patenkinti dabartinių santykių su Baltaisiais rūmais kokybe ir mano, kad mažai kas pasikeistų po rinkimų.
Pavyzdžiui, pernai lapkritį prasidėjusios derybos dėl ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties greičiausiai bus tęsiamos net nugalėjus M. Romney.
Europa nebėra svarbi?
Tiesa, abu kandidatai turi Europai nepalankių įsitikinimų. JAV Kongreso respublikonus erzina tai, kad tik dvi ES narės – Jungtinė Karalystė ir Graikija – laikosi NATO duoto įsipareigojimo gynybai skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Be to, manoma, jog M. Romney administracija daugiausia dėmesio skirtų santykiams su Indija ir sąjungininkėmis Centrinėje ir Lotynų Amerikoje plėtoti.
Kita vertus, pabrėžiama, kad ir B. Obamos Baltieji rūmai yra pirmoji administracija, nelaikanti Europos svarbiausia pasaulio dalimi.
Požiūris nesikeis
Lietuvos politikai ir politikos apžvalgininkai mano, kad po prezidento rinkimų Vašingtono požiūris į Rytų Europą, Baltijos šalis ir Rusiją nesikeis, nepaisant to, kas laimės rinkimus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas naujienų agentūrai BNS teigė neįžvelgiantis esminių skirtumų tarp B. Obamos ir M. Romney požiūrio į Rytų Europą ir Rusiją.
A.Anušausko teigimu, nors JAV požiūrį į Rytų Europą dažnai linkstama vertinti Vašingtono santykių su Maskva kontekste, per pastaruosius ketverius metus, kai B. Obamos administracija įgyvendino santykių su Rusija „paleidimo iš naujo” politiką, JAV santykiai su Lietuva gynybos srityje tik stiprėjo.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius priduria, kad B. Obamos nuopelnai Rytų Europai yra nepakankamai įvertinti, o griežtų M. Romney pareiškimų Rusijos atžvilgiu nederėtų pervertinti.
„Realistiškai kalbant, jei ateitų M. Romney, JAV politika Rytų Europos atžvilgiu beveik nesikeistų. M. Romney kalba labai griežtai, senoviškai, šaltojo karo terminais. Bet šitas šnekėjimas daugiausia pagrįstas nesusipažinimu su problemomis”, – sakė apžvalgininkas.