Respublikonai, panašu, pralaimėjo rinkimus. Sumišimas, pyktis ir nervingumas. Tokios nuotaika lyg virusas sklinda po daugelį valstijų, kuriose demokratai švenčia pergales.
Galbūt M. Romney štabas nenorėjo, kad jų liūdesį matytų kuo daugiau veidų? Tokia mintis kilo po to, kai respublikonų kandidato štabas neįsileido užsienio šalių žurnalistų, nors vizitas buvo sutartas iš anksto. Apsauga pirmenybę teikia M. Romney rėmėjams, pirmiausiai, žinoma, finansiniams.
Paaukojote tūkstančius dolerių? Ačiū labai, o dabar prašome pasivaišinti gėrimais. Jie, tiesa, kainuoja po dešimt dolerių už taurę. Nebijokite, pinigai nukeliaus į M. Romney štabo sąskaitą.
Tokios nuotaikos buvo iki kokios 10 valandos vakaro Bostono laiku (5 val. Lietuvos laiku). Į žurnalistus iš „socialistinės Europos“ pašaipiai žiūrėję ir po M. Romney rinkimų štabą pavaikę respublikono atstovai galiausiai įsileido į Scotto Browno - kandidato į JAV Senatą rinkimų štabą. Tai - miniatiūrinis, nors ne ką mažiau ištaigingas vakarėlis, kelis kartus mažesnis, nei vyko M. Romney štabe.
Tačiau panašumas - akivaizdus. Atvykus į S. Browno - metusio iššūkį demokratei Elizabeth Warren štabą vyravo ta pati pakili ir kiek arogantiška nuotaika. Užsienio žiniasklaida? Prašom palaukti. Kiek? Pusvalandį, valandą, nežinome.
Galiausiai žurnalistus įsileidę respublikonai, matyt, nusprendė, jog nieko blogo nebus. Vis tiek pergalė jų. Tačiau milžiniškuose televizorių ekranuose stebėdami iš valstijų atskriejančius rezultatus respublikonų veidai tįso, o eilės prie baro ir vis irzlesni šūkiai „man dar vieną alaus, prašom“ aidėjo dažniau.
Pasipylė keiksmai, surūgo veidai ir pakvipo panika bei gedulu. Į sceną žengė S. Brownas. Jis pripažino savo pralaimėjimą varžovei, nors dar užvakar apklausos rodė, kad jis arba pirmauja, arba bent jau žengia koja į koją su demokrate.
Užlipus ant scenos S. Browną kelis sykius pertraukė audringų plojimų audra. tačiau ji kaskart vis skystėjo respublikonui pripažįstant pralaimėjimą. Bet tai - irgi šou dalis.
Jei pralaimėti, tai garbingai. Tokios rinkimų taisyklės Amerikoje. Padėkojama rėmėjams, šeimai ir žadama siekti pergalių ateityje. Publika, kurioje netrūksta padauginusių ir kiek linguojančių respublikonų, iš pradžių pritaraimai ošia ir prašo S. Browno autografų.
Tačiau jam dingus iš pastato tampa aišku, jog panašų kartėlį respublikonams tenka ryti visoje šalyje.
Ypač - svyruojančiose valstijose - Ohajuje, Pensilvanijoje, Vakarų Virdžinijoje, Naujajame Hempšyre ir kitose.
Su kiekvienu nusivylimo atodūsį atnešančiu rezultatų iš dar vienos valstijos paskelbimu tampa aišku, jog respublikonų tragedija - ne tik lokali, bet ir visuotinė.
Ne tik S. Brownas, bet ir M. Romney pralaimėjo rinkimus. Tai daugeliui smogia tarsi žaibas iš giedro dangaus. Kai kurie nepatiki, kiti atvirai keikiasi ir drąsiai dalijasi kone apokaliptinėmis prognozėmis.
Publika tampa vis irzlesnė ir neslepia nusivylimo. „Dar ketveri metai“ - toks buvo B. Obamos rėmėjų šūkis rinkimų kampanijos metu. „Dar ketverios ašaros“ - pastebi viena respublikonų rėmėja, rimuodama anglų kalba (Four more years - four more tears). Vyrai pykti lieja pasinėrę į politines diskusijas ir vis papildomas taures.
Galiausiai sutariama, jog M. Romney, vis dėlto, gal ir nebuvo tinkamas kandidatas. Tačiau publika jau ima skirstytis ir nebėra su kuo diskutuoti. Išauš naujas rytas, respublikonų nuomone - prasidės dar viena, ketverius metus truksianti „socializmo era“.
O nusiminę respublikonų veidai prašviesės ir, kaip pripažįsta vienas „pergalės šventimu“ turėjusio būti vakarėlio dalyvis, Amerika vėl parodys, kad šioje šalyje nėra vietos pesimizmui. Visuomet yra dar vienas raundas.
