Miuncheno miesto aukštesniojo regioninio teismo atstovo
pranešime nurodoma, kad federalinė prokuratūra perdavė teismui
savo ieškinį prieš Beate Zschaepe „ir kitus“.
„Gynybos advokatai su kaltinimais bus supažindinti artimiausiomis
dienomis; jiems bus suteikta galimybė atsakyti per laikotarpį, kurį
nustatys teismo pirmininkas“, - rašo atstovas Hansas Kurtas Hertelis.
Tuomet teismas nuspręs, ar B. Zschaepe'ės byla gali būti toliau
nagrinėjama.
Teismo pranešime neįvardijami prokurorų iškelti kaltinimai,
kiti įtariamieji ir nepateikiama jokių kitų detalių. Tačiau
H. K. Hertelis sakė, jog daugiau informacijos bus paskelbta, kai bus
nustatytas laikotarpio, per kurį advokatai galės atsakyti, galutinis
terminas.
B. Zschaepe įtariama buvusi susijusi su dešimtimi
žmogžudysčių, kurių aukomis 2000-2006 metais tapo devyni turkų
arba graikų tautybės asmenys, o 2007 metais buvo nužudyta viena
Vokietijos policininkė. Kaltinamoji taip pat siejama su dviem
sprogdinimais.
Pasak policijos, šios moters numanomi bendrininkai Uwe Mundlosas ir Uwe Boehnhardtas nusišovė po
banko apiplėšimo pernai lapkričio 4 dieną, o B. Zschaepe, kaip
manoma, padegė butą, kuriame jie visi gyveno.
Po keturių dienų ji pasidavė policijai.
Trimis savaitėmis vėliau pareigūnai sulaikė kitą
įtariamąjį Ralfą Wohllebeną, kuris, kaip
praneša žiniasklaida, buvo vienas iš keturių įtariamųjų,
įvardijamų prokurorų ieškinyje.
Manoma, kad jis padėjo kitiems trims įtariamiesiems,
pasivadinusiems Nacionalsocialistiniu pogrindžiu
(Nationalsozialistischer Untergrund, NSU), gauti ginklą, kuriuo buvo
nušauti devyni imigrantai.
Vokietija, turinti 3 mln. turkų bendruomenę ir tebepersekiojama
savo nacistinės praeities, dėl šios bylos ėmėsi didelės saugumo
reformos, ypač ryžtingai pertvarkoma vidaus žvalgybos tarnyba, kuri
buvo kritikuojama dėl nevykusio tyrimo, privertusio atsistatydinti
kelis aukšto rango pareigūnus.