Slovėnijos prezidento postas didele dalimi yra reprezentacinis,
bet dabartinis valstybės vadovas Danilo Turkas buvo
galvos skausmas centro dešiniųjų premjerui Janezui Janšai, kuris
bando įgyvendinti reformas ir taupymo priemones.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad D. Turkas ir po šio
balsavimo bus pirmas, nors ir negaus pakankamai balsų, kad laimėtų
pirmajame rate. Antrasis rinkimų ratas, kuriame tikriausiai varžysis
D. Turkas ir J. Janšos pirmtakas, centro kairiųjų Borutas Pahoras,
numatomas gruodžio 2 dieną.
J. Janšos favoritas iš trijų kandidatų, buvęs kultūros
ministras ir europarlamentaras Milanas Zveras, turėtų likti trečias
- apklausos rodo, kad jį remia maždaug 24 proc. rinkėjų. 33 proc.
respondentų reiškė paramą B. Pahorui, o 42-44 proc. - D.Turkui.
Rinkimų apylinkės darbą baigs 18 val. Grinvičo (20 val.
Lietuvos) laiku, o netrukus po to turi būti paskelbti balsavusiųjų
apklausų rezultatai.
Slovėnija išgyvena vieną didžiausių nuosmukių euro zonoje ir
Europos Komisija praėjusią savaitę prognozavo, kad gamybos apimtis
šiemet susitrauks skausmingus 2,3 proc., o kitais metais - 1,6
procento.
Didelės „blogosios“ paskolos Slovėnijos bankuose padidino
nuogąstavimus, kad ši 2 mln. gyventojų turinti šalis gali tapti
dar viena 17 valstybių vienijančios euro zonos nare, kuriai gali
prireikti pagalbos iš išorės.
Slovėnijos kredito reitingai buvo smarkiai sumažinti, daugiausia
- dėl bankų, o skolinimosi reitingai dėl jos skolos pakilo iki 7
proc. - tokio lygio, kuris, kalbant apie ilgą laikotarpį, yra
laikomas netvariu, jeigu nebūtų suteikta pagalba.
Nedarbas šioje 21 metus gyvuojančioje valstybėje pasiekė
rekordinį lygį ir profesinės sąjungos lapkričio 17 dieną planuoja
didelius protests prieš didelius valstybės išlaidų apkarpymus.
Naujoji J. Janšos vyriausybė dirbti pradėjo vasario mėnesį,
pernai žlugus B. Pahoro administracijai, ir ėmėsi virtinės taupymo
priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti valstybės finansus ir
reformuoti pensijų ir darbo sistemas.
Per rinkimų kampaniją 60 metų D. Turkas, teisės profesorius,
dirbęs Jungtinėse Tautose (JT), kai joms vadovavo ankstesnis
generalinis sekretorius Kofi Annanas, ne kartą atvirai
abejojo J. Janšos politika.
„Ekonominė situacija yra sunki, bet - ne ypatinga, nėra reikalo
dramatizuoti šios situacijos ir grasinti. Vyriausybės (pateikiami)
situacijos vertinimai kelia didesnį nerimą nei turėtų“, - per
televizijos debatus perspėjo D. Turkas.
Sausio mėnesį D. Turkas net atsisakė suteikti J. Janšai mandatą
formuoti naują vyriausybę po to, kai gruodį vykusių pirmalaikių
rinkimų laimėtojui, Liublianos merui Zoranui Jankovičiui nepavyko
suformuoti koalicijos. Galiausiai J. Janšą išrinko parlamentarai.
Tuo tarpu D.Turko varžovai sekmadienio rinkimuose, 49 metų
B. Pahoras ir 50 metų M. Zveras, rėmė vyriausybės pastangas.
„Jeigu antrajame rate varžysis Pahoras ir Turkas, Janša ir visa
vyriausybė, žinoma, teiks pirmenybę Borutui Pahorui. Janšai tai
būtų mažesnė blogybė, jis kaip prezidentas būtų daug labiau
linkęs bendradarbiauti“, - sakė Matevžas Tomšičius iš Nova
Goricos Socialinių studijų mokyklos.