Preliminarūs rezultatai rodo, kad Demokratų partijos lyderis
pirminiuose rinkimuose charizmatiškesnį varžovą, Florencijos merą
Matteo Renzi įveikė dėl savo patirties
vyriausybėje, žemiškų manierų ir prieš taupymą nukreipta
retorika.
Degalinės savininko iš Betolos miestelio kairiuosius
remiančiame Emilijos-Romanijos regione sūnus P.L.Bersani gimė 1951
metų rugsėjo 29 dieną.
Kampaniją už savo kandidatūrą jis pradėjo spalio mėnesį,
toje pačioje degalinėje, kur uždarbiaudavo studijoms.
„Be šaknų negali išleisti naujų lapų“, - ten sakė jis
šalininkams.
P. L. Bersani baigė filosofijos studijas ir trumpai dirbo mokytoju
mokykloje, o paskui pradėjo politiko karjerą kažkada įtakingoje
Italijos komunistų partijoje, kuri galiausiai, 1991 metais žlugus
Sovietų Sąjungai, buvo išformuota.
Dauguma buvusių Italijos komunistų dabar priklauso Demokratų
partijai.
P. L. Bersani 1993 metais buvo išrinktas savo gimtojo regiono
gubernatoriumi, o 1996 metais buvo paskirtas pramonės ministru
pirmojoje buvusio premjero Romano Prodi vyriausybėje.
P. L. Bersani taip pat dirbo transporto ministru ir ekonominės
plėtros ministru - nuo 2006 iki 2008 metų, kai vadovavo
privatizacijos bangai.
Jis sako, kad tęs M. Monti „disciplinos ir patikimumo“ politiką,
bet taip pat akcentuos savo paties „užimtumo ir sąžiningumo“
prioritetus.
Anksčiau šį mėnesį atlikta politinių studijų centro „Cise-
Luiss“ apklausa parodė, kad P. L. Bersani atstovauja „kairiųjų
identiteto dvasiai“.
Visos pastarojo meto apklausos rodo, kad Demokratų partija
turėtų laimėti visuotinius rinkimus, kurie tikriausiai įvyks kitų
metų balandį, nors ir negaus daugumos.
P. L. Bersani, kuris šiuo metu yra Italijos žemųjų parlamento
rūmų deputatas, taip pat yra dirbęs Europos Parlamente ir su
buvusiu finansų ministru Vincenzo Visco įsteigė
institutą NENS („New Economy, New Society“).
Turėdamas seno partijos darbinio arklio reputaciją ir tėviško
žmogaus įvaizdį, P. L. Bersani turėjo labai pasistengti, kad
patrauktų savo pusėn platesnę visuomenę. Jis apsupo save
jaunesniais padėjėjais ir skatino moteris kilti partijos
hierarchijos laiptais.
Satyrikai dažnai šaiposi iš jo liaudiškų aforizmų, o
suglumęs P. L. Bersani tai dar pakursto ir net dalyvavo vienoje
komiškoje laidoje, kur šaipėsi pats iš savęs.
P. L. Bersani taip pat yra senas roko gerbėjas, bet jam patinka
įvairi muzika, pradedant AC/DC ir „The Rolling Stones“, ir baigiant
italų žvaigžde Luciano Ligabue.
Jis taip pat stengėsi patikti rinkėjams katalikams, o per
neseniai įvykusius televizijos debatus paklaustas, kas yra jo
herojai, paminėjo velionį popiežių Joną XXIII, kuris valdė nuo
1958-ųjų iki 1963-iųjų.
P. L. Bersani buvo nesutaikomas Silvio Berlusconi oponentas, bet nesugebėjo suvienyti kairiųjų prieš
vis labiau silpnėjusį žiniasklaidos magnatą.
Galiausiai S. Berlusconi krito dėl maišto jo paties partijoje,
panikos finansų rinkose ir virtinės teisinių skandalų.
Tačiau P. L. Bersani yra pelnęs solidžią garbingo žmogaus
reputaciją ir jam nepakenkė precedento neturinti pastarųjų
mėnesių spaudos kritikos banga politinės klasės atžvilgiu, kilusi
dėl korupcijos ir nevaldomo valstybės išlaidavimo.
P. L. Bersani yra vedęs farmacininkę iš gimtojo miestelio
Danielą Ferrari, pora turi dvi dukteris.