Per tiesioginę transliaciją kreipdamasis į šalies gyventojus M. Mursi pažadėjo vis tiek surengti gruodžio 15 dienos referendumą dėl prieštaringai vertinamos naujos konstitucijos ir sakė, kad „po to neturėtų būti jokių kliūčių ir kiekvienas privalės vykdyti jos valią“.
Jam baigiant kalbėti, protestuotojai įsiveržė į Kairo vilą, kurioje yra įsikūrusi M. Mursi kandidatūrą į prezidentus rėmusios Musulmonų brolijos būstinė, ir ją padegė.
„Du šimtai banditų nuėjo į būstinę. Apsaugininkai bandė jiems sutrukdyti, bet kai kurie prasiveržė pro galines duris, ją apiplėšė ir padegė. Ji dar vis dega“, - sakė Brolijos atstovas Mahmudas Ghozlanas.
Septyni žmonės žuvo per M. Mursi šalininkų - islamiškų jėgų atstovų - ir daugiausia pasaulietiškų prezidento oponentų susirėmimus trečiadienį vakare. Tai didžiausia Egipto politinė krizė nuo birželio, kai M. Mursi pradėjo eiti prezidento pareigas. Dar 644 žmonės buvo sužeisti, sakė šaltiniai ligoninėse.
Armija nurodė abiejų stovyklų protestuotojams pasitraukti nuo prezidentūros rūmų ir dislokavo tankus, aptvėrė teritoriją spygliuota viela.
Savo kalboje M. Mursi nurodė, kad buvo areštuota daugiau kaip 80 žmonių.
Jis pasmerkė „agresiją“, netiesiogiai užsimindamas, kad kalti opozicijos protestuotojai.
„Kai kas atakavo prezidentūros automobilius, sunkiai sužeidė vieną vairuotojų, kuris vis dar yra ligoninėje, - sakė jis. - Niekada niekam neleisiu imtis žudymo ir sabotažo“.
Jo priešininkų stovykla yra pasipiktinusi tuo, kad prezidentas prieš dvi savaites prisiėmė plačius įgaliojimus, ir tuo, kas, jos nuomone, yra skubotas konstitucijos projekto prastūmimas islamiškų jėgų dominuojamoje komisijoje.
Smurtas Kaire priminė scenas, matytas 2011-ųjų vasarį, per sukilimą, kuris nuvertė prezidentą veteraną Hosni Mubaraką.
Opozicija baiminasi, kad islamiškos jėgos nepaiso pilietinių, politinių ir žmogaus teisių, taip pat - moterų teisių.
„Tai - religinės valstybės pradžia, - sakė 39 metų ekskursijų gidas Saharas Ali, kuris yra M. Mursi oponentas. - Jie bando paversti ją Iranu, bet mes neleisime tam įvykti. Atsikratėme kariškių, dabar - Brolijos eilė“.
Dėl šios krizės atsistatydino keturi M. Mursi patarėjai, pranešė oficialioji naujienų agentūra MENA. Taip pat atsistatydino valstybinės televizijos vadovas, savo interneto svetainėje praneša nepriklausomas laikraštis „al Masry al Youm“.
Opozicija sako, kad nesitrauks, kol M. Mursi neatsisakys savo naujų įgaliojimų, pagal kuriuos jo sprendimų negali svarstyti teismai, ir kol jis neatšauks referendumo dėl konstitucijos projekto, kuriam nepritaria liberalai ir krikščionys.
Išreiškė susirūpinimą dėl žmonių žūties
JAV prezidentas Barackas Obama paskambinęs Egipto prezidentui Mohamedui Mursi išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl pastarojo meto kruvinų politinių protestų jo šalyje, pranešė Baltieji rūmai.
B. Obama taip pat pasakė M. Mursi, kad „Egipto lyderiams iš viso politinio spektro būtina atidėti savo nesutarimus ir susirinkus drauge susitarti dėl kelio, kuriuo Egiptas eitų pirmyn“, - sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
B. Obama „pabrėžė, jog visi politiniai lyderiai Egipte turėtų aiškiai pasakyti savo šalininkams, kad smurtas yra nepriimtinas“, sakoma pranešime.
JAV prezidentas sveikino M. Mursi raginimą nuo šeštadienio prezidentūroje pradėti dialogą, bet sakė, kad jis „turėtų vykti be išankstinių sąlygų“, ir paragino opozicijos lyderius dalyvauti.
B. Obama pakartojo, kad JAV „toliau remia Egipto žmones ir jų pereigą prie demokratijos, kuria gerbiamos visų egiptiečių teisės“, nurodoma pareiškime.
