Per tiesioginę transliaciją kreipdamasis į šalies gyventojus
M. Mursi pažadėjo vis tiek surengti gruodžio 15 dienos referendumą
dėl prieštaringai vertinamos naujos konstitucijos ir sakė, kad „po
to neturėtų būti jokių kliūčių ir kiekvienas privalės vykdyti
jos valią“.
Jam baigiant kalbėti, protestuotojai įsiveržė į Kairo vilą,
kurioje yra įsikūrusi M. Mursi kandidatūrą į prezidentus rėmusios
Musulmonų brolijos būstinė, ir ją padegė.
„Du šimtai banditų nuėjo į būstinę. Apsaugininkai bandė
jiems sutrukdyti, bet kai kurie prasiveržė pro galines duris, ją
apiplėšė ir padegė. Ji dar vis dega“, - sakė Brolijos atstovas
Mahmudas Ghozlanas.
Septyni žmonės žuvo per M. Mursi šalininkų - islamiškų
jėgų atstovų - ir daugiausia pasaulietiškų prezidento oponentų
susirėmimus trečiadienį vakare. Tai didžiausia Egipto politinė
krizė nuo birželio, kai M. Mursi pradėjo eiti prezidento pareigas.
Dar 644 žmonės buvo sužeisti, sakė šaltiniai ligoninėse.
Armija nurodė abiejų stovyklų protestuotojams pasitraukti nuo
prezidentūros rūmų ir dislokavo tankus, aptvėrė teritoriją
spygliuota viela.
Savo kalboje M. Mursi nurodė, kad buvo areštuota daugiau kaip 80
žmonių.
Jis pasmerkė „agresiją“, netiesiogiai užsimindamas, kad kalti
opozicijos protestuotojai.
„Kai kas atakavo prezidentūros automobilius, sunkiai sužeidė
vieną vairuotojų, kuris vis dar yra ligoninėje, - sakė jis. -
Niekada niekam neleisiu imtis žudymo ir sabotažo“.
Jo priešininkų stovykla yra pasipiktinusi tuo, kad prezidentas
prieš dvi savaites prisiėmė plačius įgaliojimus, ir tuo, kas, jos
nuomone, yra skubotas konstitucijos projekto prastūmimas islamiškų
jėgų dominuojamoje komisijoje.
Smurtas Kaire priminė scenas, matytas 2011-ųjų vasarį, per
sukilimą, kuris nuvertė prezidentą veteraną Hosni Mubaraką.
Opozicija baiminasi, kad islamiškos jėgos nepaiso pilietinių,
politinių ir žmogaus teisių, taip pat - moterų teisių.
„Tai - religinės valstybės pradžia, - sakė 39 metų
ekskursijų gidas Saharas Ali, kuris yra M. Mursi
oponentas. - Jie bando paversti ją Iranu, bet mes neleisime tam
įvykti. Atsikratėme kariškių, dabar - Brolijos eilė“.
Dėl šios krizės atsistatydino keturi M. Mursi patarėjai,
pranešė oficialioji naujienų agentūra MENA. Taip pat atsistatydino
valstybinės televizijos vadovas, savo interneto svetainėje praneša
nepriklausomas laikraštis „al Masry al Youm“.
Opozicija sako, kad nesitrauks, kol M. Mursi neatsisakys savo
naujų įgaliojimų, pagal kuriuos jo sprendimų negali svarstyti
teismai, ir kol jis neatšauks referendumo dėl konstitucijos
projekto, kuriam nepritaria liberalai ir krikščionys.
Išreiškė susirūpinimą dėl žmonių žūties
JAV prezidentas Barackas
Obama paskambinęs Egipto prezidentui
Mohamedui Mursi išreiškė „didelį
susirūpinimą“ dėl pastarojo meto kruvinų politinių protestų jo
šalyje, pranešė Baltieji rūmai.
B. Obama taip pat pasakė M. Mursi, kad „Egipto lyderiams iš viso
politinio spektro būtina atidėti savo nesutarimus ir susirinkus
drauge susitarti dėl kelio, kuriuo Egiptas eitų pirmyn“, - sakoma
Baltųjų rūmų pranešime.
B. Obama „pabrėžė, jog visi politiniai lyderiai Egipte turėtų
aiškiai pasakyti savo šalininkams, kad smurtas yra nepriimtinas“,
sakoma pranešime.
JAV prezidentas sveikino M. Mursi raginimą nuo šeštadienio
prezidentūroje pradėti dialogą, bet sakė, kad jis „turėtų vykti
be išankstinių sąlygų“, ir paragino opozicijos lyderius dalyvauti.
B. Obama pakartojo, kad JAV „toliau remia Egipto žmones ir jų
pereigą prie demokratijos, kuria gerbiamos visų egiptiečių
teisės“, nurodoma pareiškime.