V.Putinas kompresorinėje stotyje „Russkaja“ apžiūrėjęs
naująjį dujotiekį apibūdinantį stendą, dalyvavo vamzdyno
statybų pradžios ceremonijoje - simboliniame pirmųjų dviejų
vamzdžių suvirinime.
„Kartu su „Nord Stream“ (dujotiekis) „South Stream“ sudarys
sąlygas patikimai, be pertrūkių tiekti Rusijos gamtines dujas
mūsų pagrindiniams vartotojams Europoje; šiuo atveju - Pietų
Europoje“, - pareiškė V.Putinas.
„Pasak jo, projektas tapo tarptautiniu, ir jame dalyvauja daugelis
Europos šalių. „Pakanka paminėti, kad pirmajame dujųetape tiekimas
vyks mažiausiai šešiose valstybės“, - sakė Rusijos prezidentas.
„Projektas susilaukė politinio palaikymo visose šalyse
partnerėse - pasirašyti visi susitarimai tarp vyriausybių, priimti
visi investiciniai sprendimai. 63 mlrd. kubinių metrų dujų -
didžiulė apimtis“, - pažymėjo V.Putinas.
Jis dar pridūrė, kad bus plečiamos galimybės „išeiti į
Juodąją jūrą pustrečio tūkstančio kilometrų atstumu,
pastatytos papildomos siurblinės“.
„Noriu padėkoti visiems mūsų partneriams už šio bendro darbo
supratimą. Esu įsitikinęs, kad ji bus sėkminga“, - pasakė
prezidentas.
Ceremonijoje taip pat dalyvauja Rusijos dujų milžinės „Gazprom“
ir šio projekto partnerių Europoje (Italijos bendrovės ENI,
Prancūzijos EDF ir Vokietijos „Wintershall) atstovai.
Vamzdynas, eisiantis Juodosios jūros dugnu ir per Balkanų
šalis, pumpuos Rusijos dujas „Gazprom“ stambiesiems klientams
Europoje ir užtikrins energetikos išteklių eksporto saugumą.
Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas praėjusią
savaitę taip pat sakė, jog „South Stream“ ir panašus projektas
Baltijos jūros regione („Nord Stream“) „užtikrins, kad Rusijos dujos
bus tiekiamos stabiliai ir visiškai nepriklausomai nuo jokių
išorinių veiksnių, tokių kaip tranzitas“.
Planuojama, kad „South Stream“ pradės pumpuoti dujas nuo 2015
metų.
Tačiau šis projektas taip pat kritikuojamas, kad buvo
pasirinktas ambicingas sprendimas nutiesti visiškai naują vamzdyną,
užuot modernizavus šiuo metu veikiančią infrastruktūrą
Ukrainoje.
Europos Sąjunga (ES) palaiko su „South Stream“ konkuruojantį
dujotiekio „Nabucco“ projektą, pagal kurį planuojama tiekti dujas
Europai iš telkinių Kaspijos jūros regione, nors šiuos planus
labai įtariai vertina Rusija.
Rusija ir jos klientai Europos Sąjungoje siekia išvengti
scenarijau, kuris susiklostė 2009 metų žiemą, kai kilus
įnirtingam ginčui tarp Maskvos ir Kijevo dėl dujų kainų,
vartotojai Europoje buvo dviem savaitėms likę be Rusijos dujų.
„South Stream“ projektas labai svarbus pačiam V.Putinui - tai
patvirtina jo nurodymas „Gazprom“ vadovui Aleksejui Mileriui
paankstinti vamzdyno statybas, kurias iš pradžių planuota pradėti
2013 metais.
A. Mileris sakė, kad šio dujotiekio statybų bendra kaina
turėtų siekti 16,5 mlrd. eurų (57 mlrd. litų). Nutiesti vamzdyną
per Juodąją jūrą kainuos apie 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų), o
sausumoje statyboms reikės dar 6,5 mlrd. eurų (22,4 mlrd. litų).
Pasak jo, Rusija į „South Stream“ statybą investuos 7,5 mlrd.
eurų (25,9 mlrd. litų), ir 50 proc. šio projekto akcijų valdys
valstybinė įmonė „Gazprom“.
Politiniai Kijevo santykiai su Maskva kelerius pastaruosius metus
buvo labai permainingi; be to analitikai pastebi, kad Ukrainos dujų
tranzito tinklams skubiai reikalinga modernizacija.
„South Stream“ projektą iš pradžių bendrai planavo „Gazprom“
ir Italijos energetikos įmonių grupė ENI, o vėliau buvo sudarytas
konsorciumas su Vokietijos „Wintershall“ ir Prancūzijos EDF.
Rusija taip pat užsitikrino itin svarbų Ankaros sutikimą tiesti
„South Stream“ vamzdyną per Turkijos teritorinius vandenis.
Už Juodosios jūros šis vamzdynas, kirtęs Bulgariją, Serbiją,
Vengriją ir Slovėniją, Austrijoje bus sujungtas su pagrindinių
Europos dujotiekių tinklu.
Statybos pradžios ceremonija „Partnerystės suvirinimas“ turėjo
prasidėti 11 val. Grinvičo laiku. Joje kartu su V.Putinu dalyvauja
ENI generalinis direktorius Paolo Scaroni (Paolas Skaronis), EDF
vadovas Henri Proglio (Anri Proljo) ir „Wintershall“ vadovas Raineris
Seele (Raineris Zėlė).
„South Stream“ projektą įgyvendina konsorciumas, kuriame 50
proc. akcijų priklauso „Gazprom“, 20 - ENI, o EDF ir „Wintershall“
valdys po 15 proc. akcijų.
Iš Rusijos perkamos gamtinės dujos šiuo metu patenkina
ketvirtadalį ES bendro dujų poreikio.