Trečiadienį mirusio architekto palaikai buvo pašarvoti jo
paties suprojektuotoje prezidentūroje sostinėje Brazilijoje, o
vėliau išskraidinti į Rio de Žaneirą. Vyrai ir moterys ėjo pro
medinį karstą, uždengtą Brazilijos vėliava, ant kurios padėtos
trys raudonos rožės, per atsisveikinimo ceremoniją Miesto rūmuose.
Vėliau Šv. Jono Krikštytojo kapinėse per laidotuvių
ceremoniją, kuri turėjo būti uždara, šimtai gedinčių žmonių
lengvai prasiveržė paskui laidotuvių procesiją per priekinius
vartus ir apsupo kapo duobę į labirintą panašioje teritorijoje,
pilnoje mauzoliejų ir statulų.
Kai kurie meldėsi ir giedojo religines giesmes, kiti mojavo
Brazilijos komunistų partijos vėliava, simbolizuojančia
O. Niemeyerio politinius įsitikinimus. Taip pat buvo surengtas
tradicinis sambos grupės „Banda de Ipanema“ pasirodymas, nes
architektas buvo šios karnavalo trupės globėjas.
O. Niemeyeris mirė nuo kvėpavimo takų uždegimo trečiadienį,
likus dešimčiai dienų iki jo 105 gimtadienio.
Dauguma susirinkusių jo pagerbti buvo dėkingi už kūrėjo
indėlį: O. Niemeyerio suprojektuoti statiniai tapo Brazilijos
simboliais ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.
„Jo palikimas didingas, - 67 metų Julia Fernandes Souza sakė per atsisveikinimo ceremoniją Rio de Žaneiro
rotušėje. - Jis liks su mumis amžinai. Atvykau čia jam padėkoti.“
Išskirtinė O. Niemeyerio vizija yra įamžinta sostinėje
Brazilijoje, įkūnijančioje unikalią brazilišką estetiką.
Architektas gelžbetonį naudojo kaip lanksčią medžiagą, kurdamas
didingas bangas arba į vandens srautus panašias detalias,
suteikdamas statiškoms struktūroms judesio pojūtį. Jis taip pat
yra suprojektavęs didžiąją dalį Jungtinių Tautų (JT) būstinės
komplekso Niujorke ir parengęs projektų keliose kitose šalyse.
Nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo mastą rodė
atsisveikinti atėjusių žmonių kalbos ir daugybė gėlių bei
vainikų aplink karstą. Vainikus atsiuntė ir buvęs Kubos lyderis
Fidelis Castro ir jo brolis Raulis, dabartinis tos
šalies vadovas. Užrašas ant F. Castro vainiko priminė apie kovingas
O. Niemeyerio komunistines pažiūras: „Besąlygiškam Kubos draugui
Oscarui Niemeyeriui.“
Raulis Castro taip pat nurodė skiriantis vainiką „mielam draugui
Niemeyeriui“. Trečią vainiką atsiuntė Kubos ambasadorius
Brazilijoje.
O. Niemeyeris neigė, kad jo architektūrą įkūnija pokyčių
nuotaikas: „Architektūra nieko nekeičia. Ji visada yra turtingųjų
pusėje. Svarbu tikėti, kad gyvenimas gali būti geresnis.“
O. Niemeyerio politinės pažiūros ir aiškios simpatijos
neturtingiesiems jaudino 70-metę Neuzą Saraiva, kartu su daugeliu
kitų žmonių laukusią eilėje, kad galėtų išreikšti savo
paskutinę pagarbą.
„Jis buvo didis menininkas, nepaprastas žmogus ir tikras
komunistas, - sakė N. Saraiva, kuri sakė esanti tokių pačių
politinių pažiūrų. - Jo darbe įžvelgiu įkūnytus jo idealus.
Komunizme svarbiausi žmonės, o jis viską darė žmonėms.“
Tačiau unikalus šio architekto stilius patinka ne visiems - meno
kritikas Robertas Hughesas yra pavadinęs
Brazilijos sostinės architektūrą „utopiniu košmaru“. O. Niemeyerio
politinės pažiūros taip pat buvo griežtai kritikuojamos - netgi jo
mirties dieną. Vienas konservatyvios pakraipos savaitraščio „Veja“
apžvalgininkas išprovokavo šurmulį, pareiškęs, kad O. Niemeyeris
buvo „pusiau genijus, pusiau idiotas“, taip pat teigė, kad
architektas galvojo ir rašė „šlykščius dalykus“ bei gynė
„žmogžudiškus režimus“.
Tačiau atrodė, kad dauguma brazilų linkę užmiršti
nesutarimus ir pagerbti atminimą žmogaus, kuris yra pasakęs: „Myliu
gyvenimą, o gyvenimas myli mane. Mes nepakenčiama pora.“