JAV Kongresas ketvirtadienį balsavo už vadinamosios Jacksono ir Vaniko pataisos atšaukimą. Šis 1974 metais priimtas teisės aktas reikalavo, kad JAV prezidentas patvirtintų Kongresui, kad padėtis Sovietų Sąjungoje atitinka žmogaus teisių standartus, konkrečiai – kad Maskva leidžia emigruoti žydams. Ir toks patvirtinimas – kasmet.
Šis teisės aktas buvo vadinamas pasenusiu ir atgyvenusiu, mat Sovietų Sąjungos seniai nebėra, o Rusijai jis kėlė problemų stojant į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). JAV pasielgė gudriai: viena vertus, kliūtys Rusijai dėl narystės PPO panaikintos, tačiau Jacksono ir Vaniko pataisos dvasia liko – Maskvai ir toliau priekaištaujama dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Pagyvins prekybos santykius
Atstovų Rūmai lapkritį balsavo už nuolatinių normalių prekybos santykių su Rusija nustatymą panaikinant 1974 metais priimtą įstatymą, apibrėžiantį, kad prekybos santykiai su Maskva būtų persvarstomi kasmet.
Analogišką žingsnį žengė ir Senatas, balsuodamas už šį nutarimą 92 balsais prieš keturis. Dabar šį teisės aktą tereikia pasirašyti JAV prezidentui Barackui Obamai ir jis įsigalios.
„Šis įstatymas žymi lemiamą žingsnį į priekį mūsų ryšiuose su Rusija”, – teigė respublikonas senatorius Orrinas Hatchas.
Priminė žmogaus teises
Ciniškai nusiteikusių apžvalgininkų Vašingtone teigimu, ironiškiau respublikonas Rusijos ir JAV santykių ir negalėjo apibūdinti.
Mat įstatyme esama stiprių priemonių siekiant užtikrinti, kad Rusija vykdytų savo tarptautinius prekybos įsipareigojimus. O svarbiausia, kad lyg tarp kitko pažymėtos ir sąlygos, turinčios užtikrinti žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės pažangą Rusijoje.
Naujajame teisės akte reikalaujama, kad JAV vyriausybė įšaldytų sąskaitas ir uždraustų atvykti visiems, susijusiems su Rusijos teisininko Sergejaus Magnitskio, kovojusio su korupcija, mirtimi kalėjime 2009 metais. O tai dešimtys aukštų Rusijos pareigūnų, kuriems JAV įstatymas – lyg spjūvis į veidą. Ne veltui šis įstatymas pakrikštytas S. Magnitskio teisės aktu.
Rusijos spaudimas – silpnas?
Suprantama, Rusijos reakcija po senatorių sprendimo, kaip ir anksčiau balsuojant Atstovų Rūmams, buvo griežta ir nuspėjama.
„Amerikos Senato sprendimas, kuris dėl išgalvotų priežasčių įveda vizų ir finansines sankcijas kai kuriems Rusijos piliečiams, yra spektaklis absurdo teatre”, – sakoma Rusijos URM pranešime.
„Galbūt Vašingtone užmiršo, kurie dabar metai, ir manoma, kad šaltasis karas nesibaigė. Arba galbūt senatoriai taip pasinėrė į savo viešuosius ryšius, kad ignoruoja tai, kas akivaizdu: bet kuri šalis ir šiaip bet kam gali savo nuožiūra uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją”, – komentavo ministerija.
Veltui Rusijos diplomatai jau kelis mėnesius baugino JAV, kad toks priedų įtraukimas neigiamai paveiks abiejų šalių santykius.
Rusija pakartojo, kad keršydama už JAV valdžios veiksmus uždraus į Rusiją atvykti tiems amerikiečiams, kurie esą yra kalti dėl žmogaus teisių pažeidimų, – pavyzdžiui, Gvantanamo arba Abu Graibo kalėjimų skandaluose liūdnai pagarsėjusiems amerikiečių tardytojams.
Tiesa, nors Rusijos diplomatai ir nedetalizavo, kodėl kankinimais įtariami amerikiečiai turėtų iš viso vykti į Rusiją, neatmetama, kad į Kremliaus juodąjį sąrašą pateks ir daugiau JAV pareigūnų arba politikų, kurie kritikuoja Maskvą dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Vis dėlto neabejojama, kad įstatymą patvirtinus tiek Atstovų Rūmų nariams, tiek senatoriams B.Obama, nekreipdamas dėmesio į Kremliaus purkštavimus, jį irgi pasirašys.
Skandalingoji S. Magnitskio byla – neištirta
Buvęs fondo „Hermitage Capital” teisininkas Sergejus Magnitskis sulaikytas dėl tariamo mokesčių vengimo 2008 metų lapkritį.
Tai padaryta praėjus kelioms dienoms po jo pareiškimo apie pareigūnų iš valstybės pasisavintus 230 mln. JAV dolerių. Praėjus beveik metams po sulaikymo taip ir nepateikus jokių kaltinimų S.Magnitskis mirė Butyrkų kalėjime.
Oficiali vyro mirties priežastis – stiprus širdies ir kraujagyslių nepakankamumas. Bet žmogaus teisių gynėjai įsitikinę: S. Magnitskis kalėjime buvo kankinamas, mušamas ir iš esmės nužudytas, mat jam nesuteikta medikų pagalba.
Esą į tardymo izoliatorių iškviestos greitosios pagalbos darbuotojai valandą negalėjo pasiekti kalinio, o po to S.Magnitskis jau rastas miręs kameroje. Iki mirties jis skundėsi pašlijusia sveikata.
Pavyzdžiui, 2009-ųjų vasarą buvo paskelbta, kad S. Magnitskiui – tulžies pūslės akmenligė ir kasos uždegimas. Jam paskirta operacija.
Tačiau netrukus jis buvo perkeltas į Butyrkų kalėjimą, kuriame apskritai nėra galimybės operuoti. O štai Rusijos pareigūnai tvirtina, kad S. Magnitskis niekada nesiskundė sveikata.
Tad jie esą nežinoję, kad jam reikia medikų pagalbos, o S. Magnitskis esą niekada nesiskundė sveikatos problemomis. Tačiau iš dokumentų matyti, kad S. Magnitskio advokatai įvairioms valstybės institucijoms siuntė porą dešimčių laiškų, kuriuose buvo prašoma suteikti advokatui medikų pagalbą.
Rusijos valdžia iš pradžių žadėjo, kad pradės išsamų tyrimą dėl S. Magnitskio mirties aplinkybių ir nubaus kaltuosius. Vėliau paaiškėjo, kad dėl per visą pasaulį nuskambėjusios advokato mirties Rusija neketina bausti net žemiausio rango kaltininkų.
Rusijos generalinės prokuratūros tyrimų komitetas tyliai paskelbė, kad kaltinimai visiems, susijusiems su advokato mirtimi, naikinami, nes esą suėjo senaties terminas.