„Europa išgyvena sunkų periodą“, - sausakimšoje spaudos
konferencijoje apdovanojimo įteikimo ceremonijos išvakarėse sakė
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.
„Mes sunkiai dirbame, bendrai kaip sąjunga ir visose atskirose
šalyse, kad įveiktume šias problemas“, - sakė jis ir pridūrė:
„Esu tikras, kad mums pavyks. Iš netikrumo ir recesijos pakilsime
stipresni nei anksčiau“.
H. Van Rompuy kalbėjo euroskeptiškai Norvegijai, šaliai, kuri
atkakliai atsisako įstoti į Bendriją.
Protestams ir darbo vietų mažėjimui traumuojant Europą po
trejų metų skaudžios ekonominės krizės, Nobelio komitetas buvo
kritikuojamas dėl savo sprendimo apdovanoti ES už tai, kad ji
kariaujantį žemyną pavertė taikiu žemynu.
Tačiau Nobelio komiteto pirmininkas, aktyvus proeuropietis
Thorbjoernas Jaglandas, teisino tokį
sprendimą tuo, kad Europoje nėra tokio masto konfliktų, kaip du
20-ojo amžiaus pasauliniai karai.
„Ginčai ir dramos niekada nenuvedė prie karo. Priešingai, jie
vedė prie kompromisų“, - sakė jis.
Tačiau akcentuodami didėjančią įtampą, kai ES išgyvena
didžiausią per 60 metų krizę, keli lyderiai, tarp jų -
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienio ceremonijoje nedalyvaus.
„Norime, kad Europa vėl taptų vilties simboliu“, - pridūrė
H. Van Rompuy.
H. Van Rompuy drauge su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu
Barroso ir Europos Parlamento pirmininku
Martinu Schulzu į apsnigtą Oslą atskrido atsiimti
prestižinės premijos 27 valstybių bloko vardu.
Tačiau krizė kenkia solidarumui Europos Sąjungoje. Dar
praėjusį mėnesį žlugo pastangos susitarti dėl naujo biudžeto
keleriems metams - nesutariant turtingoms Šiaurės Europos šalims ir
sunkumus išgyvenančioms Pietų Europos ekonomikoms.
O didėjant nedarbui, didėja ir parama nacionalistiniams bei
ksenofobiniams judėjimams.
Graikijoje, kur darbo neturi ketvirtadalis žmonių, ir
Ispanijoje, kur bedarbiai yra pusė jaunesnių nei 25 metų žmonių,
vis garsiau kalbama apie „prarastąją kartą“.
„Ši precedento neturinti finansinė krizė rodo, kad nesame
visiškai pasirengę dorotis su tokio masto krize“, - pripažino
J. M. Barroso.
Tačiau atsakymas, pasak jo, yra glaudesnė sąjunga. „Visi
žingsniai buvo už didesnę integraciją, ne mažesnę“, - sakė jis.
Be to, jis tikisi, kad susitarimas bus pasiektas per viršūnių
susitikimą kitą savaitę, vos keturios dienos po Nobelio taikos
premijos įteikimo. Tame susitikime bus tariamasi dėl 17 euro zonos
valstybių bankinės sąjungos įsteigimo - tai būtų pirmasis
žingsnis glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos link.
Ceremonijoje Osle dalyvaus „didžiojo dvejeto“ - Prancūzijos ir
Vokietijos - lyderiai Francois Hollande'as ir
Angela Merkel.
Tačiau šių dviejų lyderių santykiai yra komplikuoti, o jų
nesutarimai trukdo sudaryti bankinę sąjungą.
Girdamas bloko indėlį į demokratijos stiprinimą pusei
milijardo žmonių, kurių kai kurie tik neseniai nusikratė
autoritariškų režimų, J. M. Barroso sakė, kad „ateinančius 60
metų Europa privalo vadovauti pasauliniam taikos siekiui“.
Tuo tarpu kitais metais blokas rengiasi dar labiau išsiplėsti -
28-ąja savo nare priimti Kroatiją.
Europos Parlamento pirmininkas M. Shulzas, vokiečių socialistas,
sakė, kad šis apdovanojimas turi būti „perspėjimas, pavojaus
signalas“, raginantis laikytis bloko įkūrėjų idealų, iškeltų po
Antrojo pasaulinio karo.