Darbotvarkėje – Bendrijos ekonominė ateitis ir revoliucine vadinamos Bankų sąjungos kūrimas. Temos – išties rimtos, tačiau jas svarstyti imamasi vakarop.
Europos institucijų koridoriuose kalbama, kad daugelį politikų naktinis darbo grafikas mažų mažiausiai vargina.
Svarbiomis temomis derantis iki išnaktų, o kitą rytą darbus vėl pradedant gana anksti, šviežią galvą išsaugoti itin sunku. Vis dėlto toks laikas pasirenkamas jau ne pirmą kartą. Ir ne be priežasties.
Daug šalių, daug kalbų
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl vadovų tarybos prasideda vėlai, – skirtingos 27 ES lyderių darbotvarkės.
Tokios pozicijos laikosi ES Tarybos protokolo skyrius.
„Nėra paprasta vienu metu suburti užsiėmusius 27 šalių lyderius”, – „Lietuvos rytui” teigė ir ne vienus metus Lietuvos delegacijos nariu buvęs diplomatas.
Be to, prieš sėdant prie derybų stalo būtinas „apšilimas”: galutinai paruošti argumentus, susitikti su kitų delegacijų atstovais ir sužinoti jų pozicijas. Tad nuo valstybių vadovų atvykimo į Justaus Lipsiaus pastatą, kur tradiciškai vyksta vadovų susitikimai, iki oficialaus posėdžio pradžios gali praeiti net kelios valandos.
Tradiciškai ES lyderiai posėdžiauja penktajame ES Tarybos pastato aukšte esančioje salėje. Viename ovalaus stalo gale sėdi ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Kitame, priešais jį – Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. 27 prezidentai ar ministrai pirmininkai aplink stalą susėda pagal pirmininkavimo ES Tarybai tvarką.
Remiantis dabartiniu pirmininkavimo kalendoriumi, šiuo metu šalia Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės turėtų sėdėti Airijos ir Graikijos lyderiai. Latvijai vadovų tarybose atstovaujantis premjeras sėdi apsuptas Italijos ir Liuksemburgo ministrų pirmininkų.
„Tradicinio „tour de table” metu visų šalių atstovai pristato savo pozicijas. Gerai, jei 27 ES lyderiai kalba po minutę. O jei ilgiau?” – laiką skaičiavo vienas prie Briuselio koridorių įpratęs lietuvis.
Išsiųstame kvietime į šio ketvirtadienio viršūnių susitikimą H. Van Rompuy šalių lyderių prašo pozicijai pristatyti skirti iki 4 minučių. Vadinasi, daugiau nei valandos prireiks išklausyti 27 politikų nuomonę.
Nuobodulį blaško „Twitter”
ES vadovų tarybos vyksta už uždarų durų. Pasilikti posėdžio salėje teisę turi keletas ES Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnų ir kiekvienos šalies delegacijos narių, turinčių raudonos spalvos akreditacijos kortelę.
„Prieš kiekvieną Vadovų Tarybą būna nurodyti skaičiai 1+1, 1+2 ir t.t. Pirmas skaičius nurodo valstybės vadovą, o kitas – kiek delegacijos narių gali gauti raudoną akreditacijos kortelę.
Tiesa, šalių lyderiai kortelių nenešioja. Atlapuose jie segi specialius ženkliukus”, – pasakojo diplomatinis šaltinis.
Kas bus tie asmenys, galintys palaikyti tiesioginį kontaktą su šalies lyderiu, dažniausiai pasirenkama pagal svarstomą klausimą.
Tad, nelygu akreditacijos kortelių spalva, vieni delegacijų nariai gali pasiekti posėdžių salės prieigas, kiti naujienų turi laukti aukščiau šiame pastate esančiuose delegacijų kambariuose.
Be to, ES vadovų tarybose dirba ir vadinamieji „antičiai”.
Šis pavadinimas kilęs nuo vieno italų delegatų Paolo Antici pavardės – jis 1975 m. ir pasiūlė suburti tokią grupę.
Joje dirba po vieną kiekvienos šalies diplomatą, dažniausiai tai būna šalies ambasadoriaus ES dešinioji ranka.
Šiai grupei diplomatų reguliariai derybų eigą pristato posėdį galintys stebėti Tarybos generalinio sekretoriato darbuotojai.
„Antičiai” gali padėti formuoti tolesnę derybų taktiką šalies vadovui, pateikti informaciją delegacijai.
Tačiau net ir tokio rango derybos pastaruoju metu ėmė keistis – informacija yra gaudoma socialiniuose tinkluose – ypač „Twitter”.
„Per pastaruosius metus įrašų šiame socialiniame tinkle labai padaugėjo. „Twitter” ypač mėgsta naudotis Šiaurės šalys, kartais net ir H.Van Rompuy kabineto atstovai”, – teigė vienas Prancūzijos diplomatas.
Tik spektaklio dalis?
Tačiau yra manančių, kad naktinės derybos yra neatsiejama didžiosios politikos įvaizdžio dalis.
„Geros derybos yra naktinės derybos.
Tik paryčiais pasirodęs susivėlęs ir išvargęs politikas galės įtikinti tautiečius, kad iš paskutiniųjų visą naktį kovojo gindamas savos šalies interesus”, – teigė ilgą laiką derybas stebintis Prancūzijos žurnalistas.
Kita vertus, gyva ir nuomonė, kad vėlyvas metas kaip tik padeda išvengti politikai ir deryboms nesvetimos perdėtos dramaturgijos. Esą nuovargis kartais gali padėti susikoncentruoti ir kompromisų ieškoti efektyviau ir greičiau.
„Kartais gali būti, kad Tarybos pirmininko kabinetas kompromisinį pasiūlymą sąmoningai pateikia tik vėlyvą vakarą, kai pavargę politikai jau būna linkę greičiau susitarti”, – teigė kitas Lietuvos diplomatas.
Tokiai taktikai pritaria ir neuropsichiatras Marcas Schwobas. Jo manymu, nuovargis žmogų gali daryti taikesnį ir su didesniu noru ieškoti bendro sprendimo.
M. Schwobo manymu, naktinių derybų idėja nėra prasta, nes naktį derybininkų neblaško įprasti dalykai – darbo valandos, pietų metas ar telefono skambučiai.
Lygindamas derybas su maratonu neuropsichiatras teigė, kad, norint išsaugoti energiją, reikėtų vartoti daugiau lėtųjų angliavandenių, kurių yra grūduose, makaronuose ir daržovėse. Neaišku, ar į tai atsižvelgiama sudarant darbo vakarienės, kuri tradiciškai patiekiama ES lyderiams, valgiaraštį.
Susitarti siūlo pernakt
Tiesa, svarstant prieštaringus klausimus ES lyderių posėdis tęsiasi ir gerokai po vakarienės.
Kartais pasinaudojama ir delegacijoms skirtais kambariais. Ten pastatyti minkštasuoliai gali gelbėti kritinio nuovargio atvejais.
Delegacijoms paskirtos patalpos naudojamos ir dvišaliams susitikimams rengti.
„Jei kas nors, pavyzdžiui, susierzina, supyksta arba užsispiria, ieškoma tinkamo derybininko, kuris neutralioje erdvėje mėgintų sutaikyti susipriešinusias šalis.
Taip ir užsibūnama iki paryčių”, – teigė „Lietuvos ryto” šaltinis.
Tačiau netgi suradus bendrą sprendimą ar derybas atidėjus rytui ir politiniams lyderiams išsiskirsčius po viešbučius, delegacijų nariams ir Tarybos generalinio sekretoriato darbuotojams naktinius darbus dažniausiai tenka tęsti.
„Apibendrinama, dėl ko nesusitarta ar susitarta, ieškoma tolesnių pasiūlymų. Jeigu reikia, dirbama kad ir visą naktį”, – pasakojo nemažą darbo Europos Vadovų Taryboje patirtį turintis diplomatas.
Atrodo, kad ilgos derybos laukia ir ateinančią naktį.
Jau seniau ES lyderiai pareiškė norą dėl bankų priežiūros mechanizmo susitarti iki Naujųjų metų, tad kompromisas būtinas.
Šalių narių lyderiams išsiųstame kvietime H.Van Rompuy pareiškė viltį, kad jį rasti pavyks naktinių derybų metu, nes penktadienio rytui ES Tarybos pirmininkas jau numatęs kitų temų.
Tačiau ketinimus Europos centriniam bankui priskirti naujas funkcijas skeptiškai vertina Jungtinė Karalystė ir Švedija, kurios gali ne tik neprisijungti prie naujojo priežiūros mechanizmo, bet ir vetuoti derybas.
Derybos iki paryčių sėkmės negarantuoja
Kemp Deivido taikos derybos tarp Izraelio ir Palestinos prasidėjo 2000 m. liepos 11 dieną.
Nepaisant dienomis ir naktimis vykusių derybų, tuomečiams vadovams JAV prezidentui Bilui Clintonui, Izraelio premjerui Ehudui Barakui ir palestiniečių prezidentui Yasserui Arafatui bei jų derybininkams per 14 susitikimo dienų nepavyko rasti susitarimo.
Naktiniu darbu garsėja ir Jungtinių Tautų Organizacija. Pavyzdžiui, 2009 m. vykusioje Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje derybos tęsėsi 30 valandų.
Prancūzijoje profesinių sąjungų ir darbdavių derybos užtruko 52 valandas.
Lietuvoje naktinėmis reformomis pasižymėjo praėjusios kadencijos Seimas. Parlamento nariai 2008 m. pabaigoje iki paryčių priiminėjo nepopuliarius ir prieštaringai vertinamus mokesčių įstatymų pakeitimus.