Klestintis verslininkas M. Herzogas visą laisvalaikį skyrė
didžiausiai savo gyvenimo aistrai - kopimui į kalnus. Nuodugniai
susipažinęs su Alpėmis (aukščiausias taškas - 4808 metrai), M.
Erzogas nusprendė išmėginti jėgas kitame planetos pakraštyje -
Himalajuose. 1950 metais jis vadovavo ekspedicijai, šturmavusiai
pavojingiausią iš 8 kilometrų aukščio viršukalnių - Anapurną, kuri
buvo laikoma neįveikiama.
Žygį vainikavo sėkmė - M. Herzogas kartu su porininku Louisu Lachenalu buvo pirmieji, įkopę į Anapurną.
Pokarinei Prancūzijai, kuriai, pasak amžininkų, „labai reikėjo
didvyrių”, šis įvykis tapo sensacija. Bet, kaip ir kiekvienas
triumfas, Anapurnos įveikimas brangiai kainavo. Abu alpinistai dėl
nušalimo neteko visų kojų pirštų, o M. Herzogas - dar ir beveik visų
rankų pirštų.
Bet praradimų našta buvo nepalyginama su pergalės euforija.
1950 metų birželio 3-ioji tapo istorine diena pasaulio alpinistams.
Ataskaita apie ekspediciją buvo išversta į keturias dešimtis kalbų.
Pasakojimas buvo baigiamas simboline fraze: „Žmonių gyvenime yra ir
kitų Anapurnų&”
Grįžęs į Prancūziją, M. Herzogas ilgai vadovavo Sporto ir
jaunimo ministerijai, ėjo kitas svarbias pareigas. Nuo 1970 metų
jis buvo Tarptautinio olimpinio komiteto narys.