Rinkimų apylinkės 8 val. atsidarė Kaire, Aleksandrijoje ir dar
aštuoniose provincijose ir bus atviros iki 19 val. Kitose šalies
provincijose balsavimas vyks gruodžio 22 dieną.
M.Mursi stovykla sako, kad konstitucijos projekto, kurį parengė
islamiškų jėgų dominuojama komisija, reikia siekiant užbaigti
perėjimą nuo 30 metų trukusio Hosni Mubarako režimo, kuris praėjusių metų pradžioje buvo nuverstas per Egipto
revoliuciją.
Tačiau opozicija tvirtina, kad konstitucija parengta prastai ir
gali nuvesti prie šariato (islamo teisės) stiliaus įstatymų, be
to, smerkia tai, kaip referendumas be konsensuso buvo prastumtas.
Konstitucijos projekte pateikti šie pagrindiniai teiginiai:
- Islamas lieka oficiali šalies religija. Išlaikoma ankstesnė
formuluotė, kad „šariato principai“ yra pagrindinis įstatymų
šaltinis. Tačiau šie principai yra išplėsti įtraukiant sunitų
doktrinines interpretacijas.
- „Tikėjimo laisvė yra garantuojama“, tačiau - tik islamo,
krikščionybės ir judaizmo sekėjams.
- Prezidentas gali valdyti tik dvi ketverių metų kadencijas iš
eilės, o ne neribotą laiką, kaip buvo valdant H. Mubarakui.
- Gynybos ministras renkamas tik iš kariškių. Be to, dėl
karinio biudžeto spręs komitetas, kuriame dominuoja karininkai ir
kuris tuo iš esmės bus nepriklausomas nuo civilinės priežiūros.
- Civiliai asmenys nebus teisiami kariškių teismuose, išskyrus
atvejus, kai „nusikaltimai gali pakenkti ginkluotosioms pajėgoms“.
Opozicija ir žmogaus teisių gynimo grupės reikalauja, kad ši
neaiškiai apibrėžta išimtis būtų pašalinta.
Chartija patvirtina „piliečių lygybę prieš įstatymą be
diskriminacijos“, tačiau joje aiškiai neminima lyčių lygybė.
- Raiškos laisvė yra ginama - išskyrus atvejus, kai kalbama
apie „įžeidimus fiziniams asmenims“ ar „įžeidimus pranašų
atžvilgiu“. Kai kas baiminasi, kad šiomis išimtimis atveriamos
durys cenzūrai.
- Valstybė yra įvardijama kaip „visuomeninės moralės ir
tvarkos“ gynėja.
- Egiptui draudžiama pasirašinėti tarptautines sutartis ir
konvencijas, kurios prieštarauja konstitucijai. Teisių gynimo
grupės kritikuoja tai, kad nėra aiškaus pagarbos tarptautinėms
žmogaus teisių konvencijoms paminėjimo.