A. Liebermanas paskelbė atsistatydinantis penktadienį, kitą
dieną po to, kai generalinis prokuroras nusprendė pateikti šiam
ultranacionalistų lyderiui kaltinimus dėl sukčiavimo ir
piktnaudžiavimo pasitikėjimu.
Tačiau jis neatsisakė savo vietos parlamente ir tikisi
kandidatuoti sausio 22 dieną vyksiančiuose pirmalaikiuose
visuotiniuose rinkimuose, kurie gali atverti kelią A. Liebermano
grįžimui į vyriausybę, jeigu byla prieš jį būtų greitai
išspręsta.
„Jis siekia greito ir lengvo susitarimo, kuris beveik niekaip jam
nepakenktų ir leistų sugrįžti į kabinetą po kelių mėnesių,
kur jis galėtų pasirinkti sau patinkantį portfelį - gynybos,
užsienio reikalų arba finansų“, - rašoma kairiosios pakraipos
dienraščio „Haaretz“ redakcinėje skiltyje.
Dienraštis pažymėjo, kad A. Liebermanui bus svarbiausia nebūti
pripažintam kaltu dėl „moraliai nepriimtino elgesio“ ir išvengti
įkalinimo, kuris neleistų jam grįžti į parlamentą.
„Liebermanas susirūpinęs ne dėl teistumo, bet dėl moraliai
nepriimtino elgesio, kuris gali būti su juo siejamas, sunkumo ir
pobūdžio“, - teigia „Haaretz“.
Pagal Izraelio teisės precedentus asmuo, pripažintas įvykdęs
nusikaltimą ir susitepęs moraliai nepriimtinu elgesiu, taip pat
gavęs laisvės atėmimo bausmę, į vyriausybę gali sugrįžti tik
po septynerių metų.
Kol kas A. Liebermanas lieka ultradešiniosios partijos „Izraelis
–mūsų namai“ partijos lyderiu ir tikriausiai
toliau jai vadovaus. Ši partija artėjančiuose rinkimuose dalyvaus
aljanse su premjero Benjamino Netanyahu
partija „Likud“.
Apklausos rodo, kad abejų šių partijų bendras sąrašas yra
daug populiaresnis negu opozicijos partijos. Vėliausi tyrimai,
atlikti prieš A. Liebermano atsistatydinimą, leidžia manyti, kad
šis aljansas gaus apie 38 mandatus 120 vietų Knesete.
„Ideali išeitis jam būtų sutvarkyti visą šį reikalą iki
rinkimų sausio 22 dieną, - rašo dienraščio „Maariv“
apžvalgininkas Shalomas Yerushalmi. - Tai yra
- atsisakyti teisinės neliečiamybės, pasirašyti patogų
susitarimą, priimti lengvesnį nuosprendį ir pradėti iš naujo kaip
palyginti švariam užsienio reikalų ministrui.“
Tačiau Sh. Yerushalmi pažymėjo, jog šis sprendimas yra gana
rizikingas A. Liebermanui, kuris gali atsidurti keblioje padėtyje,
jeigu teisinis procesas užsitęstų arba galutinėje nutartyje būtų
nurodyta, kad jis susitepė moraliai nepriimtinu elgesiu.
„Liebermanas kliaujasi draugiška teisine sistema, - rašo
apžvalgininkas. - Tai geras ėjimas, tačiau jis taip pat gali
susidurti su nemalonia staigmena.“
Teisės profesorė Suzie Navot, taip pat
bendradarbiaujanti su „Maariv“, perspėjo, kad šią bylą užbaigti
iki sausio 22-osios būtų „sudėtinga“, ir „abejotina“, kad teismas
sutiktų paspartinti šį procesą, pertvarkydamas savo darbotvarkę.
Kad būtų pasiektas susitarimas su prokurorais, reikalingas
teismo sutikimas - be to, jis vis tiek nesuteiktų garantijų, jog
byla būtų užbaigta iki rinkimų, pridūrė teisininkė.