27 nares turinti ES ir Islandija atidarė dar šešis derybų
skyrius, susijusius su ekonomikos klausimais, tokiais kaip mokesčiai,
valiutų politika ir laisvas prekių judėjimas, taip pat su užsienio
politika ir aplinkos apsauga.
ES narėmis turinčios šalys su Bendrija turi suderinti 35
politikos skyrius, tačiau šis procesas gali užtrukti daug metų.
Islandija iki šiol yra atidariusi 27 derybų su ES skyrius, o 11
iš jų baigiami nagrinėti per derybas, vykstančias nuo 2010 metų
liepos. Reikjavikas jau yra įvykdęs daug ES reikalavimų, nes yra
prisijungęs prieš Europos ekonominės erdvės (EEA).
Daug sudėtingesnės derybos numatomos, kai abi šalys pradės
tartis dėl žvejybos, kuri yra vienas iš pagrindinių šios
Šiaurės Atlanto salos pajamų šaltinių.
Islandija nesutaria su ES dėl žvejybos teisių, o vadinamasis
skumbrių karas paaštrėjo 2010 metų pabaigoje, kai Reikjavikas
vienašališkai pasididino savo laimikių kvotas. Abi šalys taip pat
nesutaria dėl Islandijos banginių medžioklės tradicijos.
Penktadienį vykusioms deryboms vadovavo Islandijos užsienio
reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas ir Kipro užsienio reikalų ministrė Erato Kozaku-Markulis, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES. Jose
taip pat dalyvavo ES plėtros komisaras Stefanas Fuele.
Islandija paprašė ES narystės 2009 metais po katastrofinio
bankininkystės ir ekonomikos nuosmukio.