Praėjusį sekmadienį prie „Zachęta” nacionalinės meno galerijos, kurioje 1922 metų gruodį buvo nušautas dailės parodą apžiūrinėjęs prezidentas, su žvakutėmis rankose nešini susirinko šimtai varšuviečių.
Manifestantai smerkė ne tik minėtą nusikaltimą, bet ir dabar didėjančią politinę neapykantą šalyje. Padėję žvakutes prie G. Narutowicziaus portreto, varšuviečiai spalvotais flomasteriais pasirašinėjo ant stendo, raginančio stabdyti atgimstantį fašizmą.
Mitinge kalbėjęs Kairiųjų demokratų sąjungos lyderis, ekspremjeras Leszekas Milleris pareiškė, kad dabartinė ideologinės neapykantos atmosfera darosi panaši, kaip buvo G. Narutowicziaus nužudymo metu.
L.Milleris ir kiti kalbėjusieji ragino visuomenę kasmet minėti šią datą – kaip perspėjimą ateities kartoms. Įdomu tai, kad priešiška opozicijos reakcija, regis, tik dar labiau sustiprino nerimą.
Ragino iškarti kairiuosius
Pagarbos G. Narutowicziui neparodė opozicijoje esanti dešinioji Teisės ir teisingumo partija (TTP), kuri išvakarėse surengė kitokią manifestaciją.
TTP svarbesniu įvykiu nurodė esant karinės padėties įvedimo 31-ąsias metines, o per demonstraciją plūdo neva svetimoms jėgoms tarnaujančius vyriausybę ir prezidentą bei ragino perduoti valdžią tikriesiems patriotams.
Demonstrantai nešė plakatus, kaltinančius premjerą Donaldą Tuską ir prezidentą Bronislawą Komorowskį patriotų kalinimu bei žudymu ir ragino nešdintis į Maskvą ar Berlyną.
Prie vyriausybės rūmų demonstrantai netgi skandavo grasinimus iškarti kairiuosius. Dar baisesniais grasinimais valdžiai bei kairiesiems ir gėjams svaidėsi į demonstraciją Lodzėje susirinkę dešinieji radikalai iš Tautinės nacionalistų lygos ONR ir jaunalenkiai.
Abi šios partijos kasmet rengia padėkos mitingus prie G.Narutowicziaus žudiko Eligiuszo Niewiadomskio kapo. Minėtos dvi organizacijos savo ideologiją grindžia prieškario dešiniosios nacionalistės partijos „Tautinė demokratija” postulatais. Jos rėmėjai vadinti endekais.
Jie garsėjo neapykanta tautinėms mažumoms, rengė pogromus prieš žydus, o šalies vadovus nuolat kaltino dėl per mažo patriotizmo.
Planavo nužudyti J. Pilsudskį
Prieškario endekų lyderis Romanas Dmowskis ragino skubiai asimiliuoti tautines mažumas ir kurti vienatautę valstybę, o iš Lietuvos kilęs Jozefas Pilsudskis propagavo daugiatautės šalies idėjas.
Endekai kaltino J. Pilsudskį nesant tikru patriotu ir įtarinėjo simpatizuojant kairiesiems, nors šis tokių jaunystės pažiūrų jau buvo išsižadėjęs.
Endekų ideologija susižavėjęs gabus dailininkas, meno dėstytojas E. Niewiadomskis netgi planavo nušauti J. Pilsudskį, jei šis būtų išrinktas prezidentu.
J. Pilsudskis apdairiai savo kandidatūros neiškėlė, o šio posto pirmąsyk siekti paskatino kraštietį bičiulį telšiškį G. Narutowiczių.
Šis Šveicarijoje dirbęs garsus hidroelektrinių inžinierius, universiteto profesorius po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo į Varšuvą atvyko būtent pakviestas J. Pilsudskio.
Gabus žemaitis buvo paskirtas viešųjų darbų, o vėliau užsienio reikalų ministru. Įdomu tai, kad trejais metais vyresnis G. Narutowicziaus brolis Stanislovas Narutavičius tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.
Norėjo nužudyti Varšuvos merę
Apžvalgininkai pastebėjo panašumus ne tik tarp agresyvumu alsuojančios politinės situacijos 1922 metais ir vyraujančios dabartinėje Lenkijoje.
Panašumų įžiūrima net tarp prieškario prezidento žudiko E. Niewiadomskio bei šią žiemą Seimą susprogdinti planavusio teroristo Brunono Kwiecienio.
Abu žavėjosi dešiniųjų radikalių partijų idėjomis, tačiau nedalyvavo jų veikloje, todėl nebuvo slaptųjų tarnybų akiratyje.
Abu planavo nužudyti konkrečius politikus, kurie, jų manymu, trukdo įgyvendinti patriotines idėjas.
Tardytojai paviešino, kad B.Kwiecienis planavo nužudyti ne tik premjerą D.Tuską, prezidentą B.Komorowskį. Sąmokslininko akiratyje buvo ir Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz bei garsi žurnalistė, principinga dešiniųjų radikalų kritikė Monika Olejnik.
Telšiuose gimusio pirmojo Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutowicziaus nužudymo 90-osios metinės turėjo tapti gražia švente. Vietoj jos lenkai ir vėl išvydo visuomenę priešinančius ginčus.
Praėjusį sekmadienį prie „Zachęta” nacionalinės meno galerijos, kurioje 1922 metų gruodį buvo nušautas dailės parodą apžiūrinėjęs prezidentas, su žvakutėmis rankose nešini susirinko šimtai varšuviečių.
Manifestantai smerkė ne tik minėtą nusikaltimą, bet ir dabar didėjančią politinę neapykantą šalyje.
Padėję žvakutes prie G. Narutowicziaus portreto, varšuviečiai spalvotais flomasteriais pasirašinėjo ant stendo, raginančio stabdyti atgimstantį fašizmą.
Mitinge kalbėjęs Kairiųjų demokratų sąjungos lyderis, ekspremjeras Leszekas Milleris pareiškė, kad dabartinė ideologinės neapykantos atmosfera darosi panaši, kaip buvo G.Narutowicziaus nužudymo metu.
L. Milleris ir kiti kalbėjusieji ragino visuomenę kasmet minėti šią datą – kaip perspėjimą ateities kartoms.
Įdomu tai, kad priešiška opozicijos reakcija, regis, tik dar labiau sustiprino nerimą.
Ragino iškarti kairiuosius
Pagarbos G. Narutowicziui neparodė opozicijoje esanti dešinioji Teisės ir teisingumo partija (TTP), kuri išvakarėse surengė kitokią manifestaciją.
TTP svarbesniu įvykiu nurodė esant karinės padėties įvedimo 31-ąsias metines, o per demonstraciją plūdo neva svetimoms jėgoms tarnaujančius vyriausybę ir prezidentą bei ragino perduoti valdžią tikriesiems patriotams.
Demonstrantai nešė plakatus, kaltinančius premjerą Donaldą Tuską ir prezidentą Bronislawą Komorowskį patriotų kalinimu bei žudymu ir ragino nešdintis į Maskvą ar Berlyną.
Prie vyriausybės rūmų demonstrantai netgi skandavo grasinimus iškarti kairiuosius. Dar baisesniais grasinimais valdžiai bei kairiesiems ir gėjams svaidėsi į demonstraciją Lodzėje susirinkę dešinieji radikalai iš Tautinės nacionalistų lygos ONR ir jaunalenkiai.
Abi šios partijos kasmet rengia padėkos mitingus prie G.Narutowicziaus žudiko Eligiuszo Niewiadomskio kapo.
Minėtos dvi organizacijos savo ideologiją grindžia prieškario dešiniosios nacionalistės partijos „Tautinė demokratija” postulatais. Jos rėmėjai vadinti endekais.
Jie garsėjo neapykanta tautinėms mažumoms, rengė pogromus prieš žydus, o šalies vadovus nuolat kaltino dėl per mažo patriotizmo.
Planavo nušauti J. Pilsudskį
Prieškario endekų lyderis Romanas Dmowskis ragino skubiai asimiliuoti tautines mažumas ir kurti vienatautę valstybę, o iš Lietuvos kilęs Jozefas Pilsudskis propagavo daugiatautės šalies idėjas.
Endekai kaltino J. Pilsudskį nesant tikru patriotu ir įtarinėjo simpatizuojant kairiesiems, nors šis tokių jaunystės pažiūrų jau buvo išsižadėjęs.
Endekų ideologija susižavėjęs gabus dailininkas, meno dėstytojas E.Niewiadomskis netgi planavo nušauti J. Pilsudskį, jei šis būtų išrinktas prezidentu.
J. Pilsudskis apdairiai savo kandidatūros neiškėlė, o šio posto pirmąsyk siekti paskatino kraštietį bičiulį telšiškį G. Narutowiczių.
Šis Šveicarijoje dirbęs garsus hidroelektrinių inžinierius, universiteto profesorius po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo į Varšuvą atvyko būtent pakviestas J. Pilsudskio.
Gabus žemaitis buvo paskirtas viešųjų darbų, o vėliau užsienio reikalų ministru.
Įdomu tai, kad trejais metais vyresnis G. Narutowicziaus brolis Stanislovas Narutavičius tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.
Istorija gali pasikartoti
Apžvalgininkai pastebėjo panašumus ne tik tarp agresyvumu alsuojančios politinės situacijos 1922 metais ir vyraujančios dabartinėje Lenkijoje.
Panašumų įžiūrima net tarp prieškario prezidento žudiko E. Niewiadomskio bei šią žiemą Seimą susprogdinti planavusio teroristo Brunono Kwiecienio.
Abu žavėjosi dešiniųjų radikalių partijų idėjomis, tačiau nedalyvavo jų veikloje, todėl nebuvo slaptųjų tarnybų akiratyje.
Abu planavo nužudyti konkrečius politikus, kurie, jų manymu, trukdo įgyvendinti patriotines idėjas.
Tardytojai paviešino, kad B. Kwiecienis planavo nužudyti ne tik premjerą D.Tuską, prezidentą B. Komorowskį. Sąmokslininko akiratyje buvo ir Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz bei garsi žurnalistė, principinga dešiniųjų radikalų kritikė Monika Olejnik.
Prezidentu teišbuvo 5 dienas
1922 metų gruodžio 9 dieną G. Narutowiczius visiems netikėtai buvo išrinktas pirmuoju šalies prezidentu, po ko endekai pradėjo masinę jo šmeižto akciją. Prezidentą rinko Seimo ir Senato atstovai, kuriuose didžiausią frakciją turėjo endekai, tikėję jų atstovo pergale.
Endekai padarė lemtingą klaidą, kandidatu iškėlę stambų žemvaldį. Dėl to seimūnai valstiečiai nutarė paremti tautinių mažumų atstovą G. Narutowiczių. Paaiškėjus tokiems rezultatams, endekų žiniasklaida apkaltino G. Narutowiczių laimėjus dėl žydų bei kairiųjų sąmokslo ir ėmė raginti jį būti patriotu bei neduoti priesaikos.
Endekų šalininkai prieš prisaikdinimo ceremoniją gruodžio 11 dieną blokavo Seimą, neįleisdami kitų partijų atstovų, todėl prie parlamento kilo nemažos muštynės.
Prezidento įgaliojimus priėmusį G. Narutowiczių, važiuojantį karieta Varšuvos gatvėmis, endekai apmėtė sniego gniūžtėmis ir akmenimis, praskeldami jam galvą.
Po penkių dienų prezidentą, dalyvaujantį naujos parodos atidaryme „Zachęta” nacionalinėje meno galerijoje, keturiais šūviais į širdį nušovė E. Niewiadomskis. Jis policijai nesipriešino ir pareiškė neturėjęs asmeninių priekaištų prezidentui, tačiau privalėjo jį nušauti patriotiniais sumetimais.
Endekai oficialiai pasmerkė prezidento nužudymą, tačiau mirties bausme nubausto E.Niewiadomskio laidotuves pavertė didžiule demonstracija, aukštinusia patriotinį žudiko poelgį.
E. Niewiadomskio laišką iš kalėjimo, kuriame jis ragino tikruosius lenkus aukotis dėl tėvynės ir neprileisti prie valdžios nei žydų, nei J. Pilsudskio, endekai daug metų platino kaip „Tautinę nemirtingo didvyrio evangeliją”.
