Apie tai, kad V. Janokovyčius ketina vykti į Maskvą, savaitės pradžioje netikėtai sužinojo Ukrainos žiniasklaida. Prezidentūrai neliko nieko kita, tik patvirtinti šią žinią – esą prezidentas pasirašys dokumentus, glaudžiau susiesiančius Ukrainą su Maskvos vadovaujama Muitų sąjunga, mainais į pigesnes dujas, rašo „Lietuvos rytas”, remdamasis „Newsru.com”, „Interfax” ir BNS informacija.
Tokie planai kaipmat sukėlė opozicijos įtūžį Ukrainos parlamente – baiminamasi, kad Kijevas ketina nusigręžti nuo ES.
Opozicija reikalavo atsakymų
Tai, jog žinią apie V. Janukovyčiaus vizitą Kremlius paskelbė tik paskutinę minutę, o jo programa nebuvo atskleista, sukėlė begalę Ukrainos opozicijos įtarinėjimų ir pasipiktinimų bangą.
„Žmonės nori žinoti, ką Maskvoje ketina veikti šalies prezidentas.
Ką jis ketina pasirašyti ir kodėl tokie svarbūs klausimai sprendžiami kuluaruose ir neskaidriai?” – iš parlamento tribūnos klausė opozicijos atstovas, buvęs garsus boksininkas Vitalijus Klyčko.
Be to, opozicija atkreipė dėmesį, jog V. Janukovyčiaus asmeninio pobūdžio vizitas – su V. Putinu viską suderėti asmeniškai, be parlamento pritarimo pakvipo Ukrainos interesų išdavimu ir įgaliojimų viršijimu.
Kai kurie parlamentarai kandžiai priminė V. Janukovyčiui, kad būtent už įgaliojimų viršijimą pasirašant sutartį dėl dujų šiuo metu kalėjime sėdi jo varžovė Julija Tymošenko.
Kijevui neįtiko išlygos
V. Janukovyčius turėjo pasirašyti dokumentus, glaudžiau susiejančius Ukrainą su Kremliaus vadovaujama Muitų sąjunga – laisvąja prekybos zona, kuri yra V. Putino itin branginamas, tačiau kol kas nesėkmingas projektas.
Muitų sąjungai kol kas, be Rusijos, priklauso tik Baltarusija ir Kazachstanas.
Ukraina mainais į šį žingsnį esą turėjo gauti nuolaidą pirkdama Rusijos dujas, tiesa, nesiekdama visateisės narystės sąjungoje ir nereikalaudama išlygų. Būtent jos, anot oficialios Kijevo versijos, neįtiko Maskvai.
„Prireikė daugiau laiko dokumentams, kuriuos planuota pasirašyti per šį vizitą, parengti”, – atmestinai, tarsi nieko neįvyko pareiškė Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas. Todėl vizitas ir atšauktas paskutinę minutę, nors tai esą visiškai normalu.
Sulaukė signalų iš ES?
Ir nors Ukrainos parlamentarė, valdančiosios Regionų partijos atstovė bei V.Janukovyčiaus bendražygė Anna German skeptiškai nusiteikusiems žurnalistams rimtu veidu paaiškino, jog „vizito metu būtų apginti Ukrainos interesai”, rasta ir kitokių paaiškinimų, kas iš tiesų įvyko.
Bet koks Kijevo ryšių su Muitų sąjunga stiprinimas būtų laikomas žingsniu, priartinančiu Kijevą prie Maskvos ir nutolinančiu nuo ES.
Briuselio ir Kijevo santykiai smarkiai pašlijo, kai V. Janukovyčius atėjo į valdžią 2010 metais. Tačiau ir pats V. Janukovyčius pripažino, jog Ukrainai reikia ES, mat Kijevas nori tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
Atrodo, kad prastėjant Ukrainos ekonominei būklei tarptautinių kreditorių pasitikėjimas Kijevu sumažėjo iki rekordiško lygio – agentūros „Standard and Poor’s” ir „Moody’s” Ukrainos obligacijų statusą pažemino iki šiukšlių lygio.
Tad Ukrainoje dabar svarstoma, ką vis dėlto reiškė pirmadienio vakarą V. Janukovyčiaus sulauktas skambutis. Ukrainos prezidentui esą skambino iš Briuselio pats Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.
Oficialiai – pranešti džiugios žinios, kad kitų metų vasarį Briuselyje įvyks dvišalis, čia kurį laiką ignoruotos Ukrainos ir ES lyderių susitikimas. Kitą rytą po šio skambučio vizitas į Maskvą buvo atidėtas neribotam laikui.
Oranžinė revoliucija – jau praeitis?
Prieš aštuonerius metus įvykusi Oranžinė revoliucija privertė panaikinti prezidento rinkimų rezultatus, rodžiusius V. Janukovyčiaus pergalę.
Pakartotinius rinkimus laimėjo J. Tymošenko palaikomas Viktoras Juščenka, pasisakantis už integraciją su ES. Savo politikoje jis tvirtai siekė atitolinti Kijevą nuo Maskvos – dideliam Kremliaus pykčiui.
Tačiau V. Janukovyčius sugebėjo laimėti prezidento rinkimus 2010 metais. Manoma, kad ne be jo pagalbos J. Tymošenko buvo nuteista 7 metams kalėjimo už įgaliojimų viršijimą.
Valdžią perėmęs V. Janukovyčius ją vis labiau įtvirtino. Kai kurių ekspertų nuomone, – ir nedemokratiškomis priemonėmis, persekiodamas opoziciją bei jam paklusti nenorinčius oligarchus. Dabar manoma, kad tokie protestai, kokie buvo 2004 metais, Ukrainoje vargu ar įmanomi – ukrainiečiai tiesiog nusivylė politika.