Nacionalinė šaulių asociacija (NRA), kuri remia plačią JAV
piliečių konstitucinės teisės turėti ginklų interpretaciją,
buvo spaudžiama reaguoti į praėjusios savaitės žudynes Niutauno
(Konektikutas) pradinėje mokykloje.
Tačiau NRA lyderiams net ir pademonstravus kovingumą bei
ryžtą, Pensilvanijoje per naujausias Amerikos šaudynes žuvo dar
keturi žmonės, tarp jų - įtariamas šaulys.
Tuo tarpu visa virtinė įžymybių, tarp jų - aktoriai Jeremy
Renneris, Gwyneth Paltrow ir dainininkė Beyonce, paskelbė vaizdajuostę, kurioje
reiškia paramą ginklų pardavimo suvaržymo kampanijai po žudynių
Niutauno pradinėje.
Tačiau ginklų lobistai nenusileidžia tiems, kurie reikalauja
griežtesnių ginklų įstatymų.
„Vienintelis, kas sustabdys blogą ginkluotą vyruką, yra geras
ginkluotas vyrukas“, - penktadienį pareiškė NRA viceprezidentas
Wayne'as LaPierre'as, pirmą kartą viešai
komentuodamas tragediją Niutauno Sandi Huko pradinėje mokykloje.
„Šiandien raginu Kongresą nedelsiant imtis veiksmų ir skirti
visa, ko reikia, kad kiekvienoje šios šalies mokykloje budėtų
ginkluoti policijos pareigūnai“, - buvo sakoma ilgame jo pareiškime.
Į žurnalistų klausimus jis neatsakinėjo.
Pasak W. LaPierre'o, NRA yra pasirengusi padėti parengti saugumo
komandas mokykloms ir dirbti su mokytojais bei tėvais siekiant
gerinti saugumo priemones. Jis taip pat kaltino žiniasklaidą ir
politinę klasę ginklų savininkų demonizavimu.
Praėjusį penktadienį Niutauno pradinėje mokykloje siautėjęs
20-metis nušovė 20 šešerių ir septynerių metų amžiaus vaikų
ir šešis juos apginti bandžiusius suaugusiuosius. Prieš žudynes
mokykloje jis nušovė savo paties motiną, o po žudynių nusišovė
pats.
Penktadienį Vašingtone kalbant W. LaPierre'ui ir jo
sąjungininkams, Pensilvanijoje policija nušovė vyrą, kuris
nužudė tris ir sužeidė dar „kelis“ kitus žmones.
Po visos virtinės šiemet JAV įvykusių šaudynių prezidentas
Barackas Obama parėmė planus atgaivinti kovinių
ginklų draudimą.
Amerika per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė tikrą
ginkluoto smurto epidemiją - nuo 1982 metų lig šiol surengtos 62
masinės žudynės. Žudikai dažniausiai šaudė iš pusiau
automatinių teisėtai įgytų ginklų.
2009-aisiais JAV užregistruota apie 310 mln. nekarinių ginklų -
po vieną kiekvienam šalies gyventojui. Grėsmė amerikiečiams
žūti nuo šaunamojo ginklo yra 20 kartų didesnė negu bet kurioje
kitoje išsivysčiusioje šalyje.
Tačiau W. LaPierre'as primygtinai tvirtina, jog problema kyla ne
iš ginklų turėjimo.
„Žinote, prieš penkerius metus po tragedijos Virdžinijos
politechnikos institute, kai aš pasakiau, kad reikia ginkluotos
apsaugos kiekvienoje mokykloje, žiniasklaida mane išvadino
bepročiu“, - sakė jis primindamas apie 2007-aisiais studentų
miestelyje įvykusią tragediją, per kurią buvo nušauti 32
žmonės.
„O jeigu, kai Adamas Lanza ėmė šaudydamas veržtis į Sandi
Huko pradinę mokyklą praėjusį penktadienį, jeigu jam būtų
pasipriešinę kvalifikuoti ginkluoti apsaugininkai?“ - paklausė
W. LaPierre'as.
„Ar jūs bent sutiktumėt, kad 26 nekaltos gyvybės nebūtų
prarastos tą dieną? Ar jums taip nepriimtina (apginklavimas), kad
geriau linkę toliau rizikuoti?“ - klausė jis.
Šį pareiškimą iš karto sukritikavo griežtesnės ginklavimosi
kontrolės šalininkai, reikalaujantys, kad būtų uždrausti tokie
pusiau automatiniai ginklai kaip .223 kalibro „Bushmaster“ šautuvas,
kuriuo šaudė A. Lanza mokykloje.
„NRA vadovybės idėja pripildyti mūsų mokyklas mirtinais
ginklais ir amunicija yra visiškai nepriimtina ginklų savininkams ir
amerikiečių visuomenei“, - pareiškė Naujojo Džersio senatorius
Frankas Lautenbergas.
„The New York Times“ šeštadienio vedamajame tiesiai rėžia,
W. LaPierre'o pastabas vadindamas „melagingomis, klaidingomis ir beveik
pamišėliškomis“.
Vienas protestavusiųjų per W. LaPierre'o spaudos konferenciją
iškėlė plakatą „NRA žudo mūsų vaikus“, kitas - „NRA kruvinos
rankos“. Abu juos išvedė apsauga.
Holivudo žvaigždės, tarp kurių buvo ir Julianne Moore, taip pat Jamie Foxxas ir Jonas Hammas, užrašė vaizdajuostę, kurioje remiama kampanija,
reikalaujanti uždrausti kovos ginklus, tikrinti kriminalinę
praeitį, parduodant kiekvieną ginklą.
„Kolumbainas. Virdžinijos politechnikos institutas. Taksonas.
Orora. Fort Hudas. Ouk Krikas. Niutaunas. Niutaunas. Niutaunas“, -
deklamuoja jie nespalvotame vaizdo klipe, vardindami pastarojo meto
žiauriausių žudynių Amerikoje vietas.
„Kiek dar? Kiek dar koledžų? Kiek dar klasių? Kiek dar teatrų?
Kiek dar tikėjimo namų? Kiek dar prekybos centrų?“ - klausia jie
vaizdo filme, paskelbtame kampanijos „Demand a Plan“ tinklalapyje.