Šiais metais pagrindinėje Briuselio aikštėje buvo pastatyta ne tradicinė eglė, o 19 metrų aukščio metalinė konstrukcija, kurioje įtaisyti šviečiantys ekranai.
Paprastai žaliai šviečianti instaliacija kartą per valandą, pasigirdus Kalėdų muzikai, ima mirgėti įvairiomis spalvomis, nutvieksdama ir šalia esančios Rotušės bokštą.
Dieną lankytojai gali užlipti į modernios eglės viršų ir pagrindinę Briuselio aikštę apžiūrėti iš 19 metrų aukščio.
Toks modernus Kalėdų simbolio pateikimas sukėlė begalę aistrų. Kone kasdien prie pagrindinės miesto Kalėdų puošmenos gali išgirsti burbančių ir nepatenkintų neįprastu vaizdu žmonių. Ar tai tik diskusijos dėl meno kūrinio, o gal išties galima įžvelgti politiką?
Piktinasi ne dėl kainos
Kad šiais metais pagrindinę Briuselio aikštę papuoš moderni metalinė konstrukcija, paaiškėjo dar lapkričio mėnesį.
Tačiau didžiausią triukšmą sukėlė ne ši žinia ar instaliacijos sąmata, kuri tradicinės eglės kainą viršija 800 kartų.
Skandalą sukėlė vienos Belgijos politikės pareiškimas, kad vienoje turistų lankomiausių Briuselio vietų tradicinės eglės atsisakyta nenorint įžeisti Belgijoje gyvenančių musulmonų.
Viename interviu Flandrijos krikščionių demokratų partijos narė Bianca Debaets pareiškė: „Gaila, jog atsisakoma Kalėdų tradicijų vien todėl, kad Briuselis tapo daugiareliginiu miestu. Kas toliau? Jie uždraus Velykų kiaušinius, nes tai susiję su Velykomis?” – piktinosi politikė.
Užteko paminėti kitas religijas, ir internete per vieną valandą kilo prieš musulmonus nukreiptų protestų banga. Protestuotojų neįtikino argumentai, kad toje pačioje aikštėje pristatyta daugybė tradicinių eglių ir neišsižadėta tikrai religinio simbolio – prakartėlės.
Nepaisant šių argumentų, „Facebook” socialiniame tinkle buvo sukurtos kelios paskyros, raginančios grąžinti tradicinę Kalėdų eglę.
Sukurtoje grupėje „Boikotuoju žiemos malonumus” žmonės ironiškai klausė, ar netrukus didžiojoje miesto aikštėje bus priberta smėlio ir atgabenta kupranugarių.
„Rytoj visi turėsime nešioti burkas”, – piktinosi vienas belgas. Internetu ėmė sklisti ir peticija „Už tikrą Kalėdų eglę Briuselio pagrindinėje aikštėje ir pagarbą mūsų vertybėms ir tradicijoms”. Per porą dienų ją pasirašė beveik 10 tūkstančių belgų. Iki gruodžio vidurio surinkta daugiau nei 25 tūkst. parašų.
Kalėdas gynė skustagalviai
Tarsi sugedusio telefono principu žinia apie netradicinę Kalėdų eglutę iš Briuselio ėmė sklisti po pasaulį ir greitai buvo galima išvysti tokias antraštes kaip „Briuselyje musulmonai uždraudė Kalėdas”.
Todėl nenuostabu, kad gana greitai interneto komentaruose kova už tradicinę žaliaskarę virto kova su musulmonais.
Šūksnius „Grąžinkite mano eglę, tikra gražesnė” kaipmat pakeitė ir rasistinės frazės: „Nesilankstysime prieš musulmonus”, „Esame namuose, ne mums reikia adaptuotis”, „Tegu važiuoja namo, jie mus musulmonizuoja”.
Akivaizdu, kad peticijos entuziastai – ne tradicinės belgų šeimos, norinčios vaikams parodyti tikrą žaliaskarę, o nacionalistinių pažiūrų belgai. Peticijoje rašoma, kad tikros eglės nebuvimas didžiojoje aikštėje – tik vienas iš daugybės Belgijos tradicijas ir vertybes paminančių veiksmų.
Piktinamasi, kad dar prieš tai buvo nuspręsta Kalėdų eglių nepuošti šalies teismuose, religinius simbolius uždrausti savivaldybėse, mokyklose ir kitose viešosiose vietose. Prisiminta, kad iš mokyklų valgiaraščių nutarta išbraukti kiaulienos patiekalus, o Kalėdų mugę pervadinti žiemos malonumų muge.
Iš virtualios erdvės protestuotojai nusprendė protestą perkelti į centrinę Briuselio aikštę, kur siūlyta visiems susirinkusiems atsinešti po tikrą Kalėdų eglę. Tačiau galiausiai apsiribota eglės šakele ir susirinkimu prie karaliaus Bodueno statulos.
Maždaug pusšimčio protestuotojų su Belgijos ir Valonijos vėliavomis šūkį „Norime tikros eglutės” greitai pakeitė skanduotė „Mes savo namuose”.
Beje, aktyviausiai neva dėl Kalėdų eglės kovojo skustagalviai, veidą po juoda kauke slepiantys jaunuoliai.
Bausmės už arabų kalbą
Vienas šių protestų iniciatorių Liaudies partijos pirmininkas Mischaelis Modrikamenas piktinosi, kad kitos Belgijos partijos pataikauja musulmonams, tad jis nusprendė suburti žmones ir apginti belgiškąsias ir Vakarų visuomenės tradicijas.
Tačiau jis nė nemėgino slėpti, kad eglė tapo tik vienu kovos su islamo įsigalėjimu Belgijoje simboliu.
„Atrodytų, tai tik smulkmenos, bet galiausiai jos priveda prie pamatinių dalykų. Belgijoje jau kalbama apie vyrams ir moterims atskirus tvarkaraščius baseinuose”, – teigė dešiniųjų pažiūrų politikas.
Šioje šalyje didžiausią dalį imigrantų sudaro atvykėliai iš musulmoniškų šalių. Pastebima, kad, vis didėjant jų skaičiui, auga ir visuomenės įtampa. Šiuo metu musulmonai sudaro 6 proc. Belgijos gyventojų, tačiau šis skaičius turėtų didėti ir 2030 metais, pasiekęs 9 proc., viršyti milijoną.
Savotiškas belgiško identiteto saugojimas pastebimas net kai kuriose šalies mokyklose, kur per pertraukas arabiškai ar turkiškai kalbantiems vaikams skiriamos bausmės.
Į bendrą taupyklę pinigų įmesti turi ir tarpusavyje gimtąja kalba šnekantys, ir rasistinius dalykus kalbantys vaikai. Vadinasi, arabų ar turkų kalba mokykloje prilyginama rasizmo blogiui.
Bet labiausiai dalį visuomenės piktina, kad Belgijoje įkurta Islamo partija, reikalaujanti šalyje įvesti šariatą. Esą gyventojų sudėtis jau leidžia tai padaryti.
„Su tokio pobūdžio nukrypimais turime elgtis griežtai. Jei tie islamistai nesutinka su mūsų šalies teise ir demokratinėmis vertybėmis, tegu vyksta ten, kur laikomasi jų vertybių!” – tradiciškai piktinosi M.Modrikamenas.
Vien prakartėlės neužtenka
Už neva krikščioniškąsias tradicijas kovojančių ekstremistų nenuramino net Briuselio miesto atstovų argumentai, kad eglė – tai pirmiausia pagoniškas, o ne krikščioniškas simbolis, kurį tik bėgant laikui perėmė krikščionys.
Neužteko ir fakto, kad toje pačioje Briuselio aikštėje, be metalinės eglės instaliacijos, yra ir tikrai religinę reikšmę turinti prakartėlė.
Be to, nenorėta klausytis ir Briuselio merijos patikinimų, jog musulmonų bendruomenė nė kiek nesusijusi su sprendimu šiemet pagrindinėje aikštėje statyti metalinę konstrukciją.
„Kad elektroninė eglė pasirinkta nenorint užgauti musulmonų, tėra piktas gandas. Jau įprasta, kad pagrindinėje miesto aikštėje būdavo vaizdo ir garso šou, tad šiais metais norėjome ko nors nauja.
Mums patiko du menininkai avangardistai iš Prancūzijos, jie ir pasiūlė modernios eglės ir šviesų šou idėją”, – teigė Briuselio savivaldybės Turizmo skyriaus atstovė spaudai Perrine Marchal.
Ji prisipažino, kad laukta diskusijų dėl eglės estetikos, tačiau nesitikėta, jog tai virs religijų konfliktu.
„Normalu, kad diskutuojama dėl tradicinių ir modernių dalykų, tačiau esame nustebinti gando dėl religijos. Blogiausia, kad tuo pasinaudojo ekstremistinių pažiūrų žmonės”, – teigė P.Marchal.
Beje, šią šviečiančios eglės instaliaciją sukūrė du Prancūzijos Elzaso regiono menininkai, kilę iš mažo Gebvilero miestelio.
Tikslas – paskatinti turizmą
Apgailestaudamas, kad Kalėdos turi vienyti, o ne skirti, netylėti nusprendė ir Briuselio meras Freddy Thielemansas.
Savo „Facebook” paskyroje jis miestiečiams priminė, kad prieš 11 metų buvo nuspręsta neapsiriboti paprasta Briuselio Kalėdų muge ir čiuožykla.
„Ambicingai siekiame Briuselyje, Europos sostinėje, kasmet surengti įspūdingiausius pasirodymus, kad miestas patektų į tarptautinį turistinį kalėdinių renginių žemėlapį.
Mūsų drąsa davė vaisių: sukūrėme ne tik Briuselio gyventojams patinkančių renginių, bet ir darbo vietų bei ekonominės naudos viešbučių ir kavinių sektoriui.
Norime ir toliau ieškoti naujų sprendimų, gerinti mūsų renginių kokybę. Dėl šios priežasties šįmet kalėdiniams renginiams pasirinktos šiuolaikinio meno tendencijos”, – rašė F. Thielemansas.
Tiesa, nors modernumo ir avangardo demonstravimo neįvertino didžioji dalis Briuselio gyventojų, teigiama, kad metalinį karkasą su LED ekranais gyrė nemaža dalis menininkų.
Šią košę užvirusi B.Debaets kiek vėliau teigė apgailestaujanti, kad jos žodžius savaip interpretavo islamofobinė visuomenės dalis, tačiau ji pareiškė ir toliau nepritarianti elektroninės eglės idėjai.
„Pirmiausia piktina jos kaina. Tradicinei eglei pastatyti reikėtų apie 5 tūkst. eurų. Šįkart išlaidos viršijo 40 tūkst. eurų. Be to, nėra jokios Kalėdų nuotaikos, krikščioniškų simbolių. Grąžinkite mums mūsų eglę, žmonėms jos reikia”, – sakė Krikščionių demokratų partijos narė.
Porcelianinė eglė tiko?
Tiesa, netradicinė eglė buvo pastatyta ir dar viename Belgijos mieste – Haselte. Bet nė pusės tiek nepasitenkinimo nei dėl Kalėdų dvasios, nei dėl kainos ji nesukėlė.
Pagrindinėje Haselto aikštėje išaugo devynių metrų aukščio ir šešių metrų skersmens porcelianinė eglė.
Jai sukurti prireikė maždaug 5 tūkst. puodelių ir lėkštelių, tad vietos gyventojų buvo prašoma į specialiai mieste pastatytus konteinerius sunešti nenaudojamą porcelianą.
Kadangi visa eglė dūžtanti, ją nuolatos saugoti nuo vandalų paskirti policijos pareigūnai. Už atneštus indus belgai mainais gavo Kalėdų atvirukų ir loterijos bilietų.
Sunešti puodeliai ir lėkštės buvo sukabinti ant milžiniško metalinio kūgio formos karkaso. Miesto atstovai teigė, jog šią idėją pakuždėjo mintis, kad per Kalėdas šeimos drauge susėda prie šventinio stalo.
Be to, porcelianas turėtų simbolizuoti jaukumą ir skonį, kuriuo garsėja Haselto miestas. Atrodo, kad nuo šiol šis Belgijos miestas garsės ir išlaidomis, nes, nepaisant miesto gyventojų bendradarbiavimo, porcelianinė eglutė Haselto savivaldybei atsiėjo beveik 20 tūkst. eurų.
„Mėginu suskaičiuoti, kiek vestuvių būtų galima aptarnauti su tiek indų”, – žiūrėdamas į eglę juokėsi Haselto gyventojas Carlas.
Beje, trapią miesto puošmeną nuo vandalų kiaurą parą turi saugoti policijos pareigūnai.
Rems benamius ar imigrantus?
Briuselio merija nusprendė, kad 2013-ųjų pagrindinė miesto eglė nesulauks. Ją išmontuoti ruošiamasi gruodžio 28 dieną.
„Tai tikrai nesusiję su kritika, kad eglė miestui netinka. Baiminamės, kad Naujųjų metų nakties fejerverkai gali uždegti konstrukciją, be to, įsilinksminę miestiečiai gali mėginti užsiropšti ant eglės ir taip ją apgadinti”, – teigė projektą finansavusios firmos „Electrabel” atstovė spaudai Anne Sophie Hugo.
Tad Briuselio gyventojams liko savaitė grožėtis, o gal kęsti moderniąją miesto eglę ir užkopti į jos viršūnę. Beje, visos už bilietus surinktos lėšos bus atiduotos benamius remiančiai organizacijai.
Juk Kalėdų dvasia tai ir dalijimosi džiaugsmas, mano Briuselio savivaldybė. Tik protestuotojų nuomonė vėl kita – didžioji dalis pinigų ir vėl atiteks imigrantams.