Musulmonų brolija, iškėlusi į valdžią prezidentą Mohamedą
Mursi, ir valstybinis dienraštis“al Ahram“
paskelbė, kad apie 64 proc. rinkėjų pritarė konstitucijai,
remiantis šeštadienį vykusio antrojo referendumo rato balsų
skaičiavimo preliminariais rezultatais.
Per abu balsavimu rinkėjų aktyvumas buvo apie 32 proc., nurodė
Musulmonų brolija.
Preliminarūs pranešimai buvo pagrįsti informacija apie
referendumo rezultatus per abu balsavimo ratus, vykusius du
šeštadienius iš eilės, gauta iš pareigūnų daugumoje balsavimo
apylinkių. Galutinius rezultatus rinkimų komitetas paskelbs per dvi
dienas.
„Egipto žmonės toliau žengia į galutinį šiuolaikiškos
demokratinės valstybės sukūrimą, užvertę priespaudos puslapį“,
- sakoma Musulmonų brolijos politinio sparno - Laisvės ir teisingumo
partijos pranešime.
Pagrindinis opozicijos aljansas - Nacionalinio gelbėjimo frontas
(NGF) - šeštadienį pareiškė užfiksavęs klastojimų per abu
balsavimo etapus. Sekmadienį jis planuoja surengti spaudos
konferenciją apie 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.
NGF mėgino sužlugdyti balsavimą, rengdamas masines
demonstracijas, taip pat agituodamas balsuoti prieš naująją
konstituciją.
Jeigu naujas pagrindinis įstatymas bus priimtas, per du mėnesius
įvyks nauji parlamento rinkimai.
JAV Atstovų Rūmų narė respublikonė Ileana Ros-Lehtinen,
pirmininkaujanti Užsienio reikalų komitetui, pareiškė, kad šis
referendumas „buvo pralaimėjimas Egipto žmonėms“.
„Negalime švęsti autoritarinio režimo pakeitimo islamo
diktatūra“, - ji pridūrė pranešime, išplatintame prieš
paskelbiant kokius nors rezultatus.
Šeštadienį vykusio balsavimo išvakarėse per susirėmimus
Egipto antrajame didžiausiame mieste Aleksandrijoje buvo sužeisti 62
žmonės, o protestuotojai svaidė akmenis ir padeginėjo
automobilius. Šie neramumai atspindėjo gilėjantį susipriešinimą
daugiausiai gyventojų turinčioje arabų pasaulio šalyje.
Aštuoni žmonės žuvo, o dar šimtai buvo sužeisti per
priešingų stovyklų demonstrantų susirėmimus gruodžio 5 dieną
prie prezidentūros komplekso Kaire. Tokio smurto proveržio šalyje
nebuvo nuo 2011 metų pradžioje įvykusio sukilimo, per kurį buvo
nuverstas prezidentas H. Mubarakas.
Siekiant užtikrinti saugumą per referendumą, į gatves buvo
pasiųsti 250 tūkst. policininkų ir karių. Armija taip pat nuo šio
mėnesio pradžios dislokavo tankus prie prezidentūros.
Nacionalinio gelbėjimo fronto pranešime sakoma, kad per
referendumą buvo pastebėta pažeidimų, o paprasti žmonės esą
apsimesdavo teisėjais, prižiūrinčiais balsavimą.
M. Mursi viceprezidentas Mahmudas Mekki, kurio
postas neminimas naujoje konstitucijoje, šeštadienį paskelbė
atsistatydinantis.
„“politinis darbas nedera prie mano, kaip teisėjo, profesinio
pobūdžio“, - sakoma jo pranešime, turint omenyje M. Mekki ankstesnį
darbą teisėjo pareigose.
Valstybinė televizija taip pat pranešė, kad atsistatydino
centrinio banko vadovas Faruqas el Okda, tačiau
vėliau citavo vieną ministrų kabineto šaltinį, kuris esą neigė,
kad tas pareigūnas traukiasi iš posto.
Nedidelė balsų persvara ir menkas piliečių aktyvumas
referendume tikriausiai padrąsins opoziciją, kuri matomai tęs savo
kampaniją prieš M.Mursi ir Musulmonų broliją.
Kai konstitucija bus ratifikuota, islamistų dominuojamas Senatas
dviem mėnesiams įgis visas įstatymų leidybos teises, kol įvyks
nauji parlamento rinkimai. Ankstesnės sudėties žemuosius parlamento
rūmus, kuriuose taip pat dominavo islamiškos jėgos, buvo paleistas
teismo sprendimu prieš M.Mursi išrinkimą birželį.
Šeštadienį M. Mursi paskyrė 90 papildomų senatorių, tarp jų
aštuonias moteris ir 12 krikščionių, siekiant toliau plėtoti
„nacionalinį dialogą“, sakoma prezidento atstovo pranešime.
Vienoje iš balsavimo apylinkių Kairo pietvakariniame
priemiestyje Gizoje 50-metė namų šeimininkė Zarifa Abdul Aziz
sakė: „Balsuosiu „ne“ tūkstantį kartų ... Man nejauku dėl
Brolijos ir visko, ką ji daro.“
Tačiau 19-metis teisės studentas Ahmedas Mohammedas sakė balsavęs už naują pagrindinį įstatymą, nes
„Egiptui reikia konstitucijos, kad jis būtų stabilus“.
Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad konstitucija riboja
religinių mažumų ir moterų teises, taip pat leidžia kariškiams,
kurie išsaugojo didelę įtaką politikai, teisti civilius, kurie
esą „kenkia“ armijai.
M. Mursi buvo priverstas padalyti balsavimo procedūrą dviem
šeštadieniams iš eilės, nes daugiau nei pusė Egipto teisėjų
pareiškė nedalyvausiantys privalomame referendumo priežiūros
procese balsavimo apylinkėse.