Kreipdamasis į tautą per televiziją, M. Mursi sakė
pertvarkysiantis savo vyriausybę ir dar kartą pasiūlysiantis
dialogą su sekuliariąja opozicija.
Nors prezidentas pripažino, kad buvo padaryta „klaidų abiejose
pusėse“, rengiant naujos konstitucijos projektą ir pateikiant jį
tvirtinti referendume, per kurį naujam pagrindiniam įstatymui
pritarė 64 proc. dalyvių, M. Mursi tvirtai laikėsi savo priimti
„sudėtingo“ sprendimo.
„Aš sprendimus priėmiau tik dėl Dievo ir dėl šalies
interesų“, - aiškino prezidentas, kurį į valdžią iškėlė
Musulmonų brolija.
Pasak M. Mursi, priėmus šią konstituciją baigsis jau beveik
dvejus metus šalį krečianti sumaištis po prezidento Hosni Mubarako
nuvertimo pernai vasarį, o Egiptas galės žengti
į „didesnio saugumo ir stabilumo erą“.
Konstitucija yra „nauja aušra Egiptui“, - pažymėjo jis.
Tačiau opozicija ginčija pagrindinio įstatymo teisėtumą ir
ruošiasi parlamento rinkimams, kurie turėtų įvykti per
ateinančius du mėnesius.
Opozicijos koalicija - Nacionalinio gelbėjimo frontas (NGF) -
savo pranešime, paskelbtame po M. Mursi kreipimosi, pareiškė
tęsiantis savo „taikią kovą prieš konstituciją ... visomis
demokratinėmis priemonėmis, įskaitant bylinėjimąsi,
demonstracijas ir sėdimuosius protestus“.
NGF lyderis Mohamedas ElBaradei
socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad naujoji konstitucija yra
„niekinė“, nes ji kertasi su tarptautiniais įstatymais,
numatančiais „tikėjimo, žodžio ir kitas laisves“.
NGF nuomone, ši konstitucija gali tapti priemone įvesti Egipte
šariato principus, silpninant žmogaus ir moterų teisių bei teismų
nepriklausomybę.
Koalicija taip pat pažymėjo, jog referendume balsavo tik
trečdalis iš 52 mln. Egipto rinkėjų.
Protestai prieš naująją konstituciją ir anksčiau atšauktą
prezidento dekretą, suteikusį M. Mursi beveik absoliučią valdžią,
Egipte vyko nuo lapkričio pabaigos. Kai kada per juos prasiverždavo
smurtas, įskaitant susirėmimus gruodžio 5 dieną, kai žuvo
aštuoni žmonės, o dar šimtai buvo sužeisti.
Dėl galinčio užsitęsti „padidėjusio“ politinio konflikto
perspektyvų, nors ir buvo priimta konstitucija, reitingų agentūra
„Standard and Poor's“ šią savaitę viena pakopa sumažino Egipto
ilgalaikio skolinimosi reitingą iki „B-“.
Tarptautinio valiutos fondo suteiktos 4,8 mlrd. JAV dolerių
paskolos išmokos irgi buvo sustabdytos šį mėnesį, o tas
sprendimas padidino investuotojų nerimą ir pavojų, jog šalis
valiuta nusmuks, Kairo centriniam bankui išnaudojus užsienio
valiutos atsargas.
Pareigūnai jau uždraudė keliautojams išvežti arba įvežti į
šalį daugiau nei 10 tūkst. dolerių vienam asmeniui. Manoma, kad
centrinis bankas šiuo metu turi mažiau nei 15 mlrd. dolerių
atsargų, nors iki H. Mubarako nuvertimo jos sudarė 36 mlrd. dolerių.
Turizmas, kuris yra pagrindinis Egipto ekonomikos ramstis, iki
šiol neatsigavo nuo 32 proc. nuosmukio po revoliucijos 2011 metų
pradžioje.
Valstybės skola, nedarbas ir infliacija išlieka dideli, o
daugiausiai gyventojų turinčioje, tačiau taip pat vienoje iš
neturtingiausių arabų valstybių, apie 40 proc. iš 83 mln. žmonių
yra priversti kasdien pragyvenimui išleisti ne daugiau nei du
dolerius.
M. Mursi savo kalboje pareiškė: „Dėsiu visas pastangas
sustiprinti Egipto ekonomiką, patiriančią milžiniškų
iššūkių, tačiau taip pat turinčią didelių augimo galimybių.“
Prezidentas tariasi su premjeru Hishamu Qandilu
dėl ministrų portfelių perskirstymo, vykdant „pokyčius,
reikalingus šiam uždaviniui“.
M. Mursi teigė, kad naujoji konstitucija leis Egiptui įžengti į
„didesnio saugumo ir stabilumo erą“, taip pat žadėjo skatinti
„augimą, pažangą ir socialinį teisingumą“.
Jungtinės Valstijos, kasmet skiriančios 1,3 mlrd. dolerių
Egipte didelę įtaką turinčiai kariuomenei, paragino M.Mursi siekti
„peržengti nesutarimus“ su sekuliariąja opozicija.
„Mes nuosekliai palaikėme principą, jog demokratija reikalauja
daug daugiau nei paprasto daugumos valdymo“, - sakoma JAV valstybės
departamento atstovo pareigas einančio Patricko Ventrello antradienį paskelbtame pranešime.