Knygos „Paslaptys ir lobiai“ (Secrets and Treasures) autorius Ray
Waru teigė norintis atkreipti dėmesį į įdomią
medžiagą, viešai prieinamą Naujosios Zelandijos archyve,
įsikūrusiame Velingtone. Ši saugykla, kurios lentynų ilgis -
beveik 100 kilometrų, yra pilna stulbinamų istorinių artefaktų.
„Iš pradžių buvau visiškai apstulbintas, - R. Waru sakė
naujienų agentūrai AFP. - Žinojau, kad noriu gauti svarbių dalykų
- Vaitanagio sutartį (Naujosios Zelandijos įkūrimo aktą),
Nepriklausomybės deklaraciją, peticiją dėl balsavimo teisės
moterims ir kelis kitus dalykus.“
„Tačiau kai pradedi raustis, viena istorija veda prie kitos, ir
aš tiesiog klioviausi savo nuojauta“, - aiškino jis.
R. Waru minimą peticiją dėl balsavimo teisės suteikimo moterims
pasirašė 36 tūkst. žmonių. Šis dokumentas buvo dramatiškai
išvyniotas moterų teisių aktyvistų Naujosios Zelandijos parlamente
1893 metais.
Beveik 300 metrų ilgio į ritinį susukta peticija šiuo metu yra
restauruojama. Šiame dokumente išdėstyti reikalavimai buvo
sėkmingai patenkinti: per vėliau tais pačiais metais vykusį
balsavimą Naujoji Zelandija, kuri tuomet buvo Britanijos kolonija,
tapo pirmąja pasaulyje šalimi, suteikusia balsavimo teisę moterims.
Archyve saugoma ir kitų įdomių istorinių dokumentų, tokių
kaip laiškas, parašytas keliautojo kapitono Jameso Cooko prieš jo paskutinę kelionę, taip pat keistenybių - tokių
kaip projektas „Antspaudas“ („Project Seal“), itin slaptas JAV ir
Naujosios Zelandijos mėginimas sukurti pragarišką ginklą, kuris
pagal griaunamąją galią galėtų prilygti branduolinei bombai.
Šis projektas buvo pradėtas vykdyti 1944 metų birželį, kai
vienas JAV karinių jūrų pajėgų karininkas pastebėjo, jog
koralinių rifų sprogdinimai prie Ramiojo vandenyno salų kai kada
sukeldavo dideles bangas, todėl buvo sumanyta sukurti „cunamių
bombą“.
Atlikus bandomuosius sprogdinimus vandenyse į šiaurę nuo
Oklando, mokslininkai padarė išvadą, kad toks ginklas įmanomas ir
kad dešimties galingų sprogdinimų priekrantėje serija gali sukelti
10 metrų aukščio cunamio bangą, galinčią užtvindyti nedidelį
pajūrio miestą.
„Tai buvo absoliučiai pribloškiama, - sakė R.Waru. - Visų
pirma - kad kažkam kilo mintis sukurti masinio naikinimo ginklą,
pagrįstą cunamiu ... ir kad Naujoji Zelandija matomai sėkmingai
vystė jį iki tokio laipsnio, jog tai galėjo suveikti.“
„Už (šio projekto) užkliuvau tik dėl to, kad ši ataskaita
tebebuvo tikrinama, todėl ji buvo padėta ant kažkieno stalo
(archyve)“, - pridūrė knygos autorius.
R. Waru sakė, kad tas projektas buvo sustabdytas 1945 pradžioje,
nors pirminiai nedidelio masto bandymai buvo sėkmingi.
„Jeigu tai įkeltų į filmą apie Džeimsą Bondą, tai būtų
laikoma fantazija, tačiau tai buvo tikras dalykas“, - pažymėjo
publicistas.
Tarp kitų archyve saugomų keistenybių buvo Gynybos departamento
dokumentai apie šimtus atvejų, kai numanomus NSO stebėjo eiliniai
žmonės, kariškiai arba komercinių skrydžių pilotai. Dažniausiai
būdavo stebimos danguje judančios keistos šviesos.
Kai kuriuose pranešimuose esama piešinių, vaizduojančių
skraidančias lėkštes, ateivių, dėvinčių „faraonų kaukes“,
aprašymų ir numanomo nežemiškų būtybių rašto pavyzdžių.
Labiausiai pagarsėjusiu artimu kontaktu su numanomu NSO Naujojoje
Zelandijoje tapo 1978 metais įvykęs incidentas, kai viena
televizijos komanda nufilmavo keistas šviesas prie Pietinės salos
miestelio Kaikuros.
Tačiau, kontaktų su nežemiškomis protingomis būtybėmis
entuziastų nusivylimui, kariškiai padarė išvadą, kad tos šviesos
gali būti paaiškinamos gamtiniais reiškiniais, tokiais kaip laivų
prožektorių šviesos, atsispindinčios nuo debesų, arba neįprasta
Veneros planetos padėtis.
R. Waru sakė, jog archyve saugoma daugybė įdomių dokumentų,
tokių kaip XX amžiaus pradžios mokyklų leisti žurnalai,
šlovinantys Britanijos Imperijos privalumus, suteikiančių langą į
žmonių mąstyseną praeityje.
„Ten daugybė įrašų ir kilometrai svarbių dokumentų, tačiau
gana greitai suvoki, kad kiekvienas popieriaus lapas yra susijęs su
kokiu nors asmeniu tam tikrame laiko taške, - pastebėjo jis. -
Taigi, tai suteikia šiuolaikiniam tyrėjui galimybę užmesti akį į
žmonių privačius gyvenimus, kurie man pasirodė įdomūs - skyrybų
dokumentai iš Danidino; jaunų karių laiškai, rašyti tėvams
namuose.“