Ar dar vieną operaciją ištvėręs ir vėžį besigydantis 58 metų H. Chavezas stebuklingai išgis? O gal sunkią plaučių infekciją pasigavęs ir kvėpavimo sutrikimų turintis kairuolis taip ir neatsigaus?
Tokius klausimus kelia ne tik nuoširdūs energingojo 14 metų Venesuelą valdančio prezidento rėmėjai. Trečiajai šešerių metų kadencijai išrinktas H.Chavezas turėtų būti inauguruotas jau kitą savaitę, sausio 10-ąją
Bet dabar akivaizdu, kad iš lovos pasikelti ir be dirbtinio kvėpavimo aparato kvėpuoti negalintis Venesuelos lyderis jokiose ceremonijose artimiausiu metu dalyvauti tikrai negalės. Taigi svarstoma, kas ir kaip turėtų valdyti šalį, kuri be H.Chavezo yra itin susiskaldžiusi, remdamasis BBC, ABC News, AP, rašo „Lietuvos rytas“.
Svaidosi kaltinimais
Suprantama, H. Chavezo rėmėjai ir padėjėjai apie jokį susiskaldymą ir nenori kalbėti.
Informacijos ministras Ernesto Villegasas griežtai paneigė jau kurį laiką sklandančius gandus apie tai, kad H.Chavezas yra komos būklės ar net miręs.
O šį faktą jo patikėtiniai slepia patys pešdamiesi dėl to, kam atiteks valdžia.
Ministras jau ne pirmąsyk apkaltino Venesuelos opoziciją ir žiniasklaidą naudojantis prasta prezidento sveikatos būkle „psichologiniam karui”, kurio tikslas esą yra destabilizuoti šalį.
Venesuelos centrinio universiteto rektorė Cecilia Garcia Arocha pasiūlė nusiųsti į Havaną medicinos ekspertų komandą prezidento būklei įvertinti.
Esą visuomenei turi būti duotas aiškus ir nešališkas atsakymas. Todėl, šalies sostinės Karakaso mero ir opozicionieriaus Antonio Ledezmos nuomone, komisijoje turėtų būti ir opozicijos atstovų, teisininkų.
„Tai ne prašymas, o sąžiningas reikalavimas. Mūsų žmonės privalo žinoti tiesą apie prezidento sveikatą. Gana paslapčių – Venesuela nėra Kubos kolonija”, – teigė A.Ledezma.
Ieško kitų išeičių
Ir nors ne paslaptis, kad Venesuelos valdžios viršūnėse esama nemenko sujudimo, aukšti šalies pareigūnai mėgina vaizduoti ramybę. Tiesa, tai jiems nelabai sekasi. Ypač dairomasi į viceprezidentą Nicolas Maduro, kuris neseniai grįžo iš Kubos, kurioje lankė sergantį H.Chavezą.
Žurnalistai apibėrė N.Maduro klausimais ne tik apie H.Chavezo sveikatą, bet ir apie tai, kas įvyks sausio 10-ąją.
Tą dieną, kaip numatyta šalies konstitucijoje, H.Chavezas ant Aukščiausiojo teismo pastato laiptų turėtų duoti prezidento priesaiką praėjus 30 dienų po oficialaus rinkimų rezultatų patvirtinimo.
Bet dabar jau aišku: H.Chavezas to padaryti negalės. Kas tada? Dėl šio klausimo netrūksta diskusijų ir interpretacijų, mat konstitucijoje nėra aiškaus atsakymo.
Iki šiol ieškoma galimybių, kurios leistų atidėti prisaikdinimo ceremoniją. Suprantama, H.Chavezo parinkti ir paskirti jam lojalūs teisėjai nusiteikę optimistiškai.
Esą terminą, kurio metu turėtų būti prisaikdintas prezidentas, nuo 30 dienų galima būtų pratęsti iki 90 dienų.
Taip pat svarstoma ir kita galimybė – jei Mahometas neina pas kalną, kalnas ateis pas Mahometą.
Nepaisant opozicijos politikų prieštaravimų, šalies parlamentas galės balsuoti, ar leisti Aukščiausiojo teismo teisėjams vykti į Kubą ir tiesiog svetimos šalies ligoninės palatoje prisaikdinti Venesuelos prezidentą, kuris nė negali pratarti žodžio.
Kita vertus, pagal Venesuelos konstituciją, tuo atveju, kai prezidentas negali duoti priesaikos arba miršta per pirmuosius ketverius savo kadencijos metus, per 30 dienų privalo būti surengti nauji rinkimai.
Būtent to dabar reikalauja opozicija. Mat techniškai H.Chavezui nedavus priesaikos nutrūktų jo įgaliojimai ir tada valdžia laikinai atitektų viceprezidentui.
Tačiau jei H.Chavezas būtų pripažintas neveiksniu, šalies valdymą laikinai turėtų perimti parlamento pirmininkas – Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas Diosdado Cabello.
Demonstruoja vienybę
N.Maduro ir D.Cabello šiomis dienomis stengėsi rodyti vienybę ir tikino, kad jie nesirengia valdžios perdavimui.
Antrasis ir trečiasis pagal rangą šalies pareigūnai irgi stengėsi paneigti gandus apie tarp jų vykstančią kovą dėl valdžios. N.Maduro sakė, kad jie prisiekė H.Chavezui likti vieningi.
Turėdamas omenyje kalbas apie nesutarimus, D.Cabello sakė, kad opozicijai „reikės laukti 2000 metų, kol tarp jų įvyks kova dėl valdžios”.
Anot N.Maduro, JAV kurstoma opozicija „skleidžia melą ir manipuliuoja žiniomis apie prezidento sveikatos būklę, taip bandoma sukurti netikrumą”.
Konfliktas neišvengiamas?
Vis dėlto ekspertai įsitikinę, kad opoziciją peikiančiomis kalbomis N.Maduro ir D.Cabello stengiasi nukreipti dėmesį nuo jau kurį laiką rusenančio jųdviejų konflikto.
Esą viešumoje demonstruojama vienybė tėra akių dūmimas, kaip ir tikinimai, kad H.Chavezas atsigaus, mat abu politikai itin skirtingi.
N.Maduro garsėja savo tiesiog religine ištikimybe H.Chavezui.
Neatsitiktinai N.Maduro yra vienintelis ministras, kuris išliko H.Chavezo sudarytose ir nesyk reformuotose vyriausybėse nuo 2006 metų.
„H.Chavezas paskyrė N.Maduro viceprezidentu ir faktiniu savo įpėdiniu, taigi greičiausiai būtent jis kurį laiką valdys Venesuelą.
Tačiau jo politinė ateitis nėra aiški.
Mat D.Cabello turi savo politinių ambicijų ir ryšių armijoje.
Bent jau iki naujų rinkimų tarp jųdviejų akivaizdaus konflikto gal ir nebus, bet vėliau gali labai greitai atsiskleisti susiskaldymas tarp H.Chavezo rėmėjų”, – sakė Londono universitetinio koledžo (UCL) Lotynų Amerikos politikos ekspertas, profesorius Kevinas Middlebrookas.
Esą nors mažai tikėtina, šioje šalyje negalima atmesti ir karinio perversmo galimybės.
„Kol kas susiskaldymo čavistų stovykloje nematome vien dėl didelės paties H.Chavezo asmenybės įtakos. Tačiau mirus lyderiui viskas pasikeistų”, – perspėjo ekspertas.
Su JAV siekia atkurti ryšius
Ženklų, kad Venesuela ruošiasi galimai šalies lyderio H.Chavezo mirčiai, netrūksta. Ir nors Karakasas tai visaip stengiasi neigti, atrodo, kad šios šalies pareigūnai jau išties žiūri į ateitį.
Vienas tokių permainų pavyzdžių – tariami JAV ir Venesuelos pareigūnų kontaktai. Abiejų šalių santykiai H.Chavezo valdymo laikais itin pašlijo, nors iki kairuolio atėjimo į valdžią 1999 metais Venesuela buvo viena ištikimiausių Vašingtono sąjungininkių Pietų Amerikoje.
Vašingtoną viso pasaulio blogybėmis kaltinantis H.Chavezas nesyk viešai įtarinėjo jį keisčiausiomis nuodėmėmis – JAV esą yra sukėlusios žemės drebėjimus, cunamius ir net vėžį pačiam H.Chavezui.
Diplomatinius santykius su JAV nutraukusi Venesuela nuo 2010-ųjų neįsileidžia naujojo Amerikos ambasadoriaus, tačiau pastarosiomis savaitėmis tokia politika, regis, pasikeitė.
Venesuelos prezidentas N.Maduro buvo priverstas pripažinti, kad jis telefonu kalbėjosi su keliais aukštais JAV diplomatais. Esą aptartos galimybės dėl santykių gerinimo tarp abiejų šalių.
JAV diplomatai neoficialiai patvirtino, kad netgi vyko derybos svarstant, kaip abi šalys galėtų kalbėtis mirus H.Chavezui.