Dar prieš kelerius metus viename Filipinų sostinės Manilos lūšnynų gyvenusi Jessa į ateitį nedėjo daug vilčių.
Filipinietė greičiausiai būtų pasekusi savo artimųjų, kurie sąvartyne renka šiukšles ir metalo laužą, pėdomis.
„Būdavau kartu su tėvu ir motina, kai jie vakarais rinkdavo šiukšles”, – prisimena J.Balote.
Tačiau 2008-aisiais jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Tuomet 10-metė filipinietė gavo stipendiją mokytis klasikinio baleto garsios kompanijos „Ballet Manila” mokykloje, kuriai vadovauja Filipinų baleto primadona Lisa Macuja-Elizalde.
Dabar J.Balote sėkmingai ruošiasi gyvenimui ant scenos.
Sėkmingai pasirodė konkurse
Nuo 2008-ųjų paauglė spėjo pasirodyti baleto spektakliuose „Gulbių ežeras”, „Don Kichotas”, atliko vaidmenį vietinėje „Pelenės” istorijoje.
Praėjusį rugpjūtį keturiolikmetė pirmą kartą skrido lėktuvu. Ji vyko į Honkongą dalyvauti Azijos baleto konkurse „2012 Asia Grand Prix”, kuriame pateko į finalą.
Paauglė teigia, kad konkurse šokdama tarp pasiturinčių šeimų atžalų dažnai jautėsi nervinga ir drovi.
Tačiau ji įveikė baimę prisimindama primadonos L.Macujos-Elizalde patarimą „neleisti skurdui sukliudyti”.
J.Balote vaikystės svajonė buvo tapti mokytoja. Tačiau dabar ji nori būti profesionali baleto šokėja ir vieną dieną gauti Juodosios gulbės vaidmenį „Gulbių ežere”.
Padeda tėvams pinigais
Paauglės sėkmė glosto širdį L.Macujai-Elizalde, kuri stipendijomis ir šešerius septynerius metus trunkančiomis klasikinio baleto pamokomis stengiasi ištraukti vaikus iš Manilos lūšnynų.
Už Filipinų verslo magnato Fredo Elizalde ištekėjusios 48 metų L.Macujos-Elizalde įsteigtame projekte „Ballet Futures”, be Jessos, dalyvauja ir stipendiją gauna dar 54 mokiniai nuo 9 iki 18 metų.
Jie treniruojasi kasdien su 60 auklėtinių, kurie už baleto pamokas susimoka patys.
Tačiau galimybės gyventi kitaip kaina didžiulė.
„Ballet Manila” bendradarbiauja su Rusijoje įsikūrusia Vaganovos baleto akademija. Pastarojoje Jessa taip pat mokosi šokio meno.
Griežtumu garsėjančios akademijos auklėtiniai turi ne tik gerai šokti, bet ir pavyzdingai mokytis akademinių dalykų.
Jessai ir kitiems stipendijos gavėjams kas mėnesį mokama 1200–3000 pesų (78–190 litų) stipendija, kurios dydis priklauso nuo auklėtinių lygio šokant baletą.
Taip pat mokiniai gauna maisto, baleto aprangą. Už kiekvieną pasirodymą scenoje jiems papildomai mokama nuo 400 iki 1500 pesų (26–96 litai).
J.Balote per mėnesį uždirba apie 7000 pesų (apie 442 litus), o kartais ir daugiau, nelygu stipendijos dydis ir užmokestis už pasirodymus.
„Galiu dabar daugiau padėti savo tėvams. Iš baleto uždirbu pinigų”, – džiaugiasi Jessa.
Bet šių lėšų nepakanka paauglės šeimai ištraukti iš skurdo.
Šalyje išplitęs skurdas
J.Balote tėvas, vardu Gorgonio, dirba statybose ir laisvu laiku renka šiukšles. Jo gaunamo užmokesčio neužtenka išmaitinti didelę šeimą, kurioje yra šeši vaikai ir du anūkai.
Vienas Jessos brolių dirba fabrike, sesuo renka šiukšles.
Daugiau nei ketvirtadalis iš 94 milijonų filipiniečių gyvena skurde. Daugelis jų įsikūrę tokiuose sanitarinių reikalavimų neatitinkančiuose lūšnynuose kaip Aroma, kurioje gyvena J.Balote šeima.
Nepaisant atsigaunančios ekonomikos, šalyje nėra pakankamai darbo vietų, o žmonių pajamos menkos. Padėtį sunkina ir išsilavinimo stoka.
Kiekvieną dieną šeimas palieka vidutiniškai 3 tūkst. filipiniečių, kurie bando susirasti darbą užsienyje.
Suteikė antrą galimybę
Tikru išsigelbėjimu L.Macujos-Elizalde stipendija tapo 18-mečiam Jamilui Montebonui. Paauglys turėjo galimybę palikti savo nedarnią šeimą, gyvenančią lūšnyne netoli Aromos.
J.Montebonas stipendiją pradėjo gauti būdamas trylikos, tačiau pernai po barnio su motina metė vidurinę ir baleto mokyklą.
Tuomet jaunuolis bandė duonai užsidirbti rinkdamas šiukšles ir dirbdamas parduotuvėje.
Naktimis jis vartodavo svaigalus su bendraamžiais, kurie dažnai įsiveldavo į muštynes su kitomis jaunuolių grupėmis.
Miegoti J.Montebonui tekdavo bažnyčioje, kurioje kartą per savaitę jis gaudavo ir nemokamai pavalgyti.
Tad nenuostabu, kad J.Montebonas negali atsidžiaugti, jog vėl buvo priimtas į baleto programą. Jos dalyviai privalo gerai mokytis mokykloje ir niekur neįsivelti.
Dabar aštuoniolikametis gyvena kompanijos „Ballet Manila” bendrabutyje.
„Manau, kad svarbiausia, jog šie vaikai gavo viltį. Ir ši viltis pakeis jų gyvenimą”, – pažymi L.Macuja-Elizalde.
Kompaniją „Ballet Manila” moteris įkūrė 1994 metais, siekdama, kad klasikinis baletas taptų prieinamesnis paprastiems žmonėms.
„Ballet Manila” nuo to karto rengia pasirodymus mokyklose, miestų rotušėse ar atokiuose kaimuose.
Stipendijas neturtingų šeimų vaikams mokytis baleto paslapčių L.Macuja-Elizalde dalija nuo 2008-ųjų.
Tokiu būdu moteris stengiasi atsilyginti visuomenei už savo pačios sėkmę.