Simboliška, jog šią datą galima aptikti Biblijoje.
Nuo mūsų eros V amžiaus pasaulio krikščionims gruodžio 28 diena – tragiška data – Nekaltųjų vaikelių diena (pagal stačiatikių kalendorių gruodžio 29-oji).
Pasak Naujojo Testamento, Judėjos karalius Erodas, išgirdęs apie išpranašauto mesijo, t.y. Jėzaus Kristaus, gimimą, liepęs išžudyti visus naujagimius, tarp kurių turėjęs būti Erodo konkurentas dėl sosto.
Būtent šią dieną, praėjus daugiau nei pusantro tūkstančio metų nuo pirmojo oficialaus dienos paminėjimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė abiejų parlamento rūmų priimtą įsakymą, draudžiantį JAV piliečiams įsivaikinti rusų vaikus.
Taip Kremlius ne tik atkeršijo Amerikai už šios sankcijas Rusijos pareigūnams dėl žmogaus teisių pažeidimų, bet ir į tarptautinės politikos kovas įvėlė savo nekalčiausius piliečius – vaikus.
Bauginimai pragaru nepadėjo
Praėjus valandai po oficialaus Kremliaus pranešimo, radijo stoties „Echo Moskvy” apžvalgininkas Antonas Orechas tiesioginiame eteryje pareiškė: „Atidžiai perskaitykite už tai balsavusių deputatų ir senatorių sąrašą.
Tie žmonės, taip pat prezidento patarėjai, kurie sugalvojo šį gyvulišką poelgį, ir pats prezidentas V.Putinas degs pragare. Ilgai ir kankinamai.”
Tokie religinio pykčio persmelkti komentarai skamba neatsitiktinai, mat Kremlius, regis, pats save įvarė į kampą.
Anot įstatymo kritikų, viskas buvo daroma sąmoningai, suvokiant galimas pasekmes ir nė kiek neslepiant, koks yra tikrasis sprendimo tikslas – kerštas.
Pasirašė ne visi
Kiek anksčiau vienas garsiausių rusų roko muzikantų Andrejus Makarevičius paviešino atvirą laišką Rusijos valstybės vadovui. Laiške menininkas V.Putinui atvirai išklojo, jog šalies parlamento jau priimtas, tačiau dar nepasirašytas prezidento įstatymas yra nusikalstamas.
Mat jis iš našlaičių, kurie turi didelę įgimtą paveldėtą negalią ir kuriuos atsisakė įsivaikinti Rusijoje, atima teisę gyventi.
„Jų ligą galima išgydyti tiktai JAV, o priėmus šį įstatymą šimtai sergančių vaikų veikiausiai mirs greičiau.
Jų mirtis deputatų, balsavusių „už”, sieloms, jei dar jie turi sielą, taps sunkia nuodėme. Ir Jūsų sielai, prezidente”, – V.Putiną mėgino sugraudinti A.Makarevičius.
Nežinia, ar sugraudinti, ar pabūgę sąžinės bei visuomenės balso įstatymą palaikė ne visi garsūs politikai.
Prieš šį įstatymą dėl įvairių priežasčių pasisakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, finansų ministras Antonas Siluanovas, švietimo ministras Dmitrijus Livanovas, atviros vyriausybės reikalų ministras Michailas Abyzovas.
Taip pat socialinių klausimų vicepremjerė Olga Golodec, žmogaus teisių įgaliotinis Vladimiras Lukinas ir žmogaus teisių prezidento taryba, vadovaujama Michailo Fedotovo, žinomiausi rusų žmogaus teisių gynėjai.
Laikraštis „Novaja gazeta” paskutinę akimirką surengė protestuojančių prieš šį įstatymą parašų rinkimą ir tik per tris dienas jų surinko daugiau nei šimtą tūkstančių.
Bet viskas buvo veltui ir jokios akcijos nepadėjo.
Vaikų laukia katastrofa?
Šio įstatymo pasekmės, anot garsios žurnalistės Julijos Latyninos, daugeliui tūkstančių rusų vaikų išties bus katastrofiškos.
„10 procentų Rusijos vaikų namų auklėtinių gyvenimą baigia savižudybe, o narkomanais ir alkoholikais tampa 40 procentų. Tai oficialūs skaičiai. Išprievartauti bus 60, sumušti – 80, pažeminti, įžeisti – 100 procentų.
Turint omenyje, kad per pastaruosius 20 metų JAV piliečiai įsivaikino 60 tūkstančių rusų vaikų, vadinasi, V.Putinas atsakingas už tai, jog buvo priimtas įstatymas dėl mažiausiai 30 tūkstančių vaikų nužudymo ir degradacijos per artimiausius 20 metų (pagal oficialią statistiką), o faktiškai tokių bus 55 tūkstančiai”, – teigė J.Latynina.
Laiškas nesugraudino
Vis dėlto statistika – tik sausi skaičiai. Bet jie slepia kiekvieno žmogaus gyvybę ir emocijas.
Antai po to, kai Judėjos karaliaus Erodo įsakymu buvo išžudyta 14 tūkstančių naujagimių, jo vardas buvo prakeiktas amžiams.
Panašių drastiškų priemonių mėginta imtis ir prieš V.Putiną.
Rusijos žiniasklaidoje buvo spausdinami vaikų, kuriems nusišypsojo laimė būti įvaikintiems JAV, laiškai.
Ypač plačiai nuskambėjo 21 metų Aleksandro D’Jamooso iš Ostino (Teksaso valstija) universiteto laiškas.
Deformuotomis rankomis ir kojomis Rusijoje gimęs Aleksandras negalėjo vaikščioti.
„Išaugau vaikų, turinčių negalią, prieglaudos namuose Žemutiniame Lomove, Penzos srityje.
Kaip ir tūkstančiai kitų rusų našlaičių, laukiau liūdnos ateities neįgaliųjų prieglaudoje suaugusiesiems, kurių rusų visuomenė atsisakė tik dėl jų fizinės būklės.
Kai sukako 15 metų, mane įvaikino mylinti šeima iš Amerikos miesto Dalaso. Teksaso ligoninėje man amputavo kojas tam, kad galėčiau nešioti protezus. Pirmą kartą savo gyvenime galėjau vaikščioti”, – rašė A.D’Jamoosas.
Tai iš esmės pakeitė jo gyvenimą. Uolus mokinys daug pasiekė ir gavo stipendijas, kurios suteikė jam galimybę mokytis viename geriausių pasaulio universitetų. Dabar jis yra valstybės valdymo ir tarptautinių santykių antro kurso studentas.
„Išmokau slidinėti. Praėjusią vasarą dirbau pagal programą, skirtą rusų neįgaliems vaikams, ir su protezais įkopiau į Kilimandžaro kalną.
Kaip ir daugelis kitų Amerikoje įsivaikintų vaikų manau, kad Dūmos įstatymas, draudžiantis amerikiečių šeimoms įsivaikinti rusų vaikus, pažeidžia žmogiškosios šeimos koncepciją.
Jeigu panašus įstatymas būtų buvęs priimtas prieš šešerius metus, dabar neturėčiau namų, šeimos, negalėčiau apkabinti savo jaunesniojo brolio, mokytis universitete”, – rašė JAV pilietybę gavęs vaikinas.
Vis dėlto nuo šių metų sausio 1-osios Rusijoje kategoriškai draudžiama įsivaikinti vaikus JAV, taip pat ir neįgaliuosius.
O Rusijos prezidentas V.Putinas pradėtas vadinti karaliumi Erodu.
Tačiau tai Kremliui nė motais, mat tikrieji įstatymo motyvai neturi nieko bendra su vaikais.
Rusijos atsakas Vakarams
Ne visi žino, kad pasirašytas įstatymas iš pradžių nebuvo „antivaikiškas” ir vadinosi visiškai kitaip: „Apie poveikio priemones asmenims, prisidėjusiems prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, Rusijos Federacijos piliečių teisių ir laisvių”.
Iš pradžių jis buvo siejamas su keliais Rusijoje plačiai nuskambėjusiais atvejais, kai amerikiečių šeimų įsivaikinti rusai buvo paliekami likimo valiai, o vienas jų – Dima Jakovlevas 2008 metais netgi mirė.
Nors ir stengėsi uolieji V.Putino valios vykdytojai – daugumą parlamente sudarančios partijos „Vieningoji Rusija” deputatai, kurie teisės aktą pakrikštijo Dimos Jakovlevo įstatymu – ši taktika nepadėjo. Mat pats įstatymas iš karto imtas vadinti atsaku JAV.
Rusija jau kurį laiką grūmoja apie „asimetrinius atsakus” Vakarams ir ypač Vašingtonui.
Ypač dėl gynybinės politikos – pavyzdžiui, į Europoje kuriamą raketinės gynybos skydą Rusija baugina atsakyti puolamosiomis raketomis, ginkluotomis branduolinėmis galvutėmis.
Tačiau tikrąja geopolitine bomba turėjo tapti „Dimos Jakovlevo įstatymas”. Šis pavadinimas neprigijo, o Kremlius nė kiek nesigėdindamas leido suprasti, jog naujasis įstatymas – tai Rusijos atsakas į JAV priimtą Magnitskio aktą, arba „antimagnitskiškas įstatymas”.
JAV Kongreso neseniai priimtas ir prezidento Baracko Obamos pasirašytas Magnitskio įstatymas draudžia įvažiuoti į JAV rusų valdininkams, galimai prisidėjusiems prie korupcijos atvejus atskleidusio teisininko Sergejaus Magnitskio mirties rusų kalėjime 2009 metais.
Lyg tyčia Maskvos teismas, tyręs paslaptingą S.Magnitskio mirties bylą – tą pačią dieną, gruodžio 28-ąją – išteisino paskutinį įtariamąjį byloje Dmitrijų Kratkovą.
Buvęs Butyrkų kalėjimo, kuriame buvo laikomas teisininkas, viršininko pavaduotojas kaltintas ilgą laiką nesuteikęs medicininės pagalbos merdėjančiam S.Magnitskiui.
Anot pastarojo artimųjų, kalinys buvo žiauriai sumuštas ir jam leista numirti.
Būriui S.Magnitskio bylą „reikiama linkme” pasukusių Rusijos pareigūnų ne tik uždrausta atvykti į JAV, sankcijos taikomos ir jų finansiniams aktyvams JAV bankuose.
Kremliaus gėdai, tokių rusų valdininkų amerikiečiai suskaičiavo 60. Ir, galimas dalykas, ateityje sąrašas gali būti išplėstas.
Įkąsti amerikiečiams nepavyko
Atsakomajame rusų įstatyme įvedamos analogiškos priemonės prieš tuos JAV piliečius, kurie „susiję su pažeidimais pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių”. Čia Rusija galėjo elgtis laisvai, mat minėti piliečiai – liūdnai pagarsėję Gvantanamo bei Abu Garibo kalėjimų tardytojai.
Tiesa, kodėl šie pačių amerikiečių teisti asmenys turėtų ar norėtų atvykti į Rusiją, Kremlius niekada taip ir nepaaiškino.
Rusijos politologai ir žurnalistai gerokai pasijuokė iš įstatymo projekto, kuris realiame gyvenime būtų pasirodęs kaip visiškai beprasmis. Juk sunku įsivaizduoti amerikietį, kuris save laikytų nukentėjusiuoju, negavęs vizos įvažiuoti į Rusiją.
Dar mažiau JAV piliečius būtų paveikęs grasinimas įšaldyti Rusijos bankuose jų asmenines sąskaitas, nes tokių nėra.
Galios demonstravimo aukos
Vis dėlto įdomesnė įstatymo dalis apie „įvykdžiusių nusikaltimus prieš Rusijos Federacijos piliečius, esančius užsienyje, arba prisidėjusių prie jų įvykdymo, taip pat priėmusių nepagrįstus sprendimus, kurie pažeidė Rusijos piliečių ir organizacijų teises ir teisėtus interesus”.
Tad prie įstatymo jo svoriui padidinti pridėti du straipsniai: iš pradžių apie nekomercinių organizacijų, gaunančių pagalbą iš JAV, veiklos pristabdymą ir apie draudimą leisti įsivaikinti rusų vaikus JAV.
Dar praėjusį lapkritį įsigaliojęs panašus įstatymas dėl to, kad paramą gaunančios organizacijos įvardijamos kaip užsienio agentės, tapo aiškiu signalu Rusijos opoziciją prieš V.Putiną neva kurstančioms JAV – daugiau Jungtinės Valstijos organizacijų remti negalės.
Kremliaus propagandistai kone sovietiniais metodais stengėsi parodyti, jog bet kokia opozicija V.Putinui tėra „JAV marionetės”, o po labdaros organizacijomis bei žmogaus teisių fondų iškabomis slepiasi Vašingtono žvalgyba.
Įvairios labdaros organizacijos, kurias kasmet ignoruodavo Rusijos valdžia, bet paremdavo JAV, skundžiasi, kad jos tiesiog nebeturės finansavimo šaltinių.
Vis dėlto V.Putinas, regis, nutarė neapsiriboti ir Amerikai dar kartą pademonstravo savo galią įstatymu dėl įvaikinimo. Kodėl būtent V.Putinas, jei jis tik pasirašė įstatymą?
Kaip tvirtina televizijos kanalo „Dožd” žurnalistai, šios pataisos buvo nuleistos iš Rusijos Federacijos prezidento administracijos ir tikroji autorystė dėl „vaikų pataisos” priklauso prezidento administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui Viačeslavui Volodinui. Jam padėjo Šeimos, moterų ir vaikų reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Olga Batalina.
Buvęs vicepremjeras, o dabar opozicijos politikas Borisas Nemcovas rūpinasi tuo, kad į amerikietiškąjį Magnitskio sąrašą būtų įtraukti naujojo įstatymo, kuris Rusijoje pelnė „žmogėdriškojo” pavadinimą, autoriai. Tik vaikams, kurie laukė svajonės apie įvaikinimą, dėl to bus nei šilta, nei šalta, tik per vėlu.