Žudynes surengęs JAV karys užuodžia mirtį

Karį ginantis teisininkas Johnas Henry Browne’as tvirtina, jog R. Balesui buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas ir smegenų sužeidimas. Taip teisininkas siekia sumažinti tikimybę, kad kareiviui bus skirta mirties bausmė.

R. Balesas pernai Afganistane išžudė 16 afganų civilių, tarp kurių buvo ir moterų bei vaikų.<br>AP
R. Balesas pernai Afganistane išžudė 16 afganų civilių, tarp kurių buvo ir moterų bei vaikų.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 23, 2013, 7:10 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 11:12 AM

Karį ginantis teisininkas Johnas Henry Browne’as tvirtina, jog R. Balesui buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas ir smegenų sužeidimas. Taip teisininkas siekia sumažinti tikimybę, kad kareiviui bus skirta mirties bausmė.

R. Baleso gynėjas J. H. Browne’as pagarsėjęs žiauriausių nusikaltėlių gynyba. Jo klientų sąraše – Tedas Bundy, kuris praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išžagino ir nužudė mažiausiai 30 moterų ir buvo nubaustas mirtimi.

Jei būtų įrodyta, kad karys kentėjo nuo potrauminio streso sindromo, šešėlis kristų ir ant JAV armijos. Mat tarnyba Afganistane, kurios metu R. Balesas įvykdė žudynes, jam nebuvo pirmoji - jis čia buvo dislokuotas jau trečią kartą.

Jei bus įrodyta, kad armija buvo konstatavusi, jog R. Balesas dėl psichinių sutrikimų nėra pasirengęs tarnybai, ji gali likti bent iš dalies atsakinga už kario veiksmus.

Įrodę, kad R. Baleso psichika buvo pakrikusi, teisininkai lengviau įrodys ir tai, kad jo veiksmai nebuvo iš anksto apgalvoti. Kad teisiamajam būtų skirta mirties bausmė, būtina įrodyti, jog jis nusikalsdamas elgėsi sąmoningai.

Vis dėlto ekspertai mano, kad teisininkams nepavyks. Eugene’as Fidellas, karinės teisėtvarkos dėstytojas Jeilo teisės universitete, pareiškė: „Nežinau nė vieno atvejo, kai gynyba, pasitelkdama potrauminio streso sindromo argumentą, būtų ką nors išpešusi kariniame teisme.“

Mirties bausmei prisiekusieji turi pritarti vienbalsiai. Tad teisininkai R. Balesą išgelbėtų įtikinę mažiausiai vieną prisiekusįjį, kad jis, kamuojamas psichinės ligos, civilius žudė nesąmoningai.

„Būtent tokiu būdu kario psichinė sveikata gali tapti svarbi ir labiausiai paveikti prisiekusiuosius“, – aiškino JAV nacionalinio karinės teisės instituto viceprezidentas Victoras Hansenas.

Bet ekspertams net ir toks gynybos pranašumas abejotinas. Mat kariniame teisme visi prisiekusieji bus kariai. Jiems teisininkai turės įrodyti, kad armija klaidingai išsiuntė į kovą karį, kurio psichika pakrikusi.

R. Baleso advokatų pasirinkta strategija reikškia, kad kario teismas bus atidėtas. J. H. Browne’as teisėjui teigė, jog jo komandai reikės mažiausiai pusantrų metų paruošti savo įrodymus. Savo ruožtu teisėjas suburs nepriklausomų medikų komisiją, kuri įvertins R. Baleso psichinę sveikatą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.