Ch. Hagelis kelias valandas buvo negailestingai kamantinėjamas per
jo kandidatūros tvirtinimo posėdį, o respublikonai senatoriai
citavo per daugelį metų jo išsakytus tiesmukus komentarus,
stengdamiesi pavaizduoti šį kandidatą pernelyg naiviu nacionalinio
saugumo reikaluose ir nelojaliu ištikimam Vašingtono sąjungininkui
Izraeliui.
Buvęs Nebraskos senatorius pasirinko nesigalynėti, kai buvo
išpeiktas dėl savo neretai aštrių pareiškimų apie Izraelį,
sakydamas, kad gailisi dėl pareiškimų apie „žydų lobistus“ ir jų
įtaką Kongrese.
„Jau sakiau, kad gailiuosi dėl pastabos apie žydų lobistus, -
Ch. Hagelis sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui. - Turėjau
pasakyti „proizraelietiški lobistai“.
Ch. Hagelis kalbėdamas kelis kartus buvo užsikirtęs ir
klaidingai pareiškė pasisakantis už Irano „sulaikymą“, nors
prezidentas Barackas Obama palaiko pastangas neleisti
Iranui įgyti branduolinio ginklo. Vėliau kandidatas pasitaisė,
perskaitęs jam perduotą raštelį.
Respublikonas politikas matomai buvo nusprendęs priimti smūgius,
užuot mėginęs atsikirtinėti į atakas - galbūt dėl to, kad
Baltieji rūmai įsitikinę, jog Demokratų partijos turima dauguma
Senate leis patvirtinti jo kandidatūrą, nepaisant karštos pirties,
užkurtos komiteto posėdyje.
Net jeigu respublikonų išpuoliai neįstengs sužlugdyti jo
paskyrimo, kampanija prieš Ch. Hagelį, palaikoma neigiamomis
reklamomis televizijoje, gerokai jį aptalžė ir tapo perspėjimu,
kad jo darbas Pentagone atsidurs po didinamuoju stiklu.
Vienas Baltųjų rūmų šaltinis sakė, jog administracijai
neatrodo, jog Ch. Hagelio paskyrimui gresia koks nors pavojus, ir
teigė tikintis, jog visi šio komiteto demokratai balsuos už
B. Obamos kandidatą.
Šaltinis taip pat sakė, kad Ch. Hagelio stovykla tikėjosi
sunkių klausimų, tačiau buvo nustebinta, kad respublikonai sutelkė
dėmesį į „banalias“ problemas, tokias kaip Ch. Hagelio atsakymas
vienam telefonu paskambinusiam žmogui per arabų palydovinės
televizijos „al Jazeera“ laidą, tačiau mažai buvo diskutuojama apie
Afganistaną, kur tebėra apie 66 tūkst. JAV karių.
„Jie daugiau laiko praleido kalbėdami apie karą, kuris baigėsi,
negu apie tą, kuris tebevyksta“, - pastebėjo šaltinis.
Labiausiai dramatiška žodžių dvikova įvyko, kai kitas
Vietnamo karo veteranas - senatorius Johnas McCainas - išpeikė Ch. Hagelį dėl jo nepritarimo 2007 metais
priimtam sprendimui smarkiai padidinti JAV kontingentą Irake, ir
pareikalavo, kad Ch. Hagelis prisipažintų klydęs.
Tačiau Ch. Hagelis ramiai atsisakė tai padaryti ir mėgino
paaiškinti savo tuometį požiūrį, nors J. McCainas kelis kartus jį
pertraukė.
„Noriu žinoti, ar esate teisus, ar klystate. Tai tiesus
klausimas. Tikiuosi tiesaus atsakymo“, - sakė J. McCainas.
Ch. Hagelis atsakė: „Norėčiau perduoti tai istorijos teismui.“
J. McCainas reagavo su paniekos gaidele: „Istorija jau padarė
išvadą dėl to padidinimo, pone - iš jūs esate netinkamoje jos
pusėje.“
J. McCainas laikosi požiūrio, kad karių antplūdžio strategija
sudarė sąlygas vėlesniam oriam pasitraukimui iš Irako. Tuo tarpu
Ch. Hagelis sakė nesantis tikras, ar buvo verta didinti kontingentą 1
200 amerikiečių gyvybių kaina.
Senatorius Johnas Kerry, kuris buvo sužeistas per
Vietnamo karą, anksčiau buvo patvirtintas naujuoju valstybės
sekretoriumi, o kartu su Ch. Hageliu jie įkūnija B. Obamos
pasirinkimą santūriai naudoti JAV karinę galią.
Ch. Hagelis, kuris dėl Vietname patirtų sužeidimų yra pelnęs
du Purpurinės širdies medalius, sakė, kad kariniai veiksmai
turėtų būti paskutinioji priemonė. Jis taip pat yra demonstravęs
nepalankumą Izraeliui ir priešinęsis kai kurioms vienašališkoms
sankcijoms Iranui.
Tačiau Ch. Hagelis siekė palenkti įstatymų leidėjus į savo
pusę, sakydamas, jog yra pasiruošęs palaikyti karinius veiksmus
prieš Iraną arba kitus priešininku, jeigu tai būtų neišvengiama.
„Esu visiškai įsipareigojęs prezidento tikslui neleisti Iranui
įgyti branduolinio ginklo ir, kaip jau daug kartų esu sakęs
anksčiau, siekiant šio tikslo reikalinga galimybė naudotis visomis
priemonėmis“, - sakė jis.