„Avarija įvyko pirmosios pakopos dalyje. Jau iškart po paleidimo raketa nukrypo nuo trajektorijos“, - aiškino pašnekovas iš raketų ir kosmoso pramonės. Avarinis variklio išsijungimas įvyko jau po to, kai raketa nukrypo nuo numatytos trajektorijos. Raketa nukrito netoli paleidimo platformos ir nugrimzdo į dugną.
„Tai buvo kritinė situacija – pirmosios pakopos variklis išsijungė avariniu būdu, maždaug 50-ąją skrydžio sekundę“, - pasakojo kompanijos „Energija“ atstovas. Aukų ir sugriovimų išvengti pavyko. „Raketa nukrito į vandenyną, komandos laivas ir plaukiojantis kosmodromas nenukentėjo“, - pridūrė raketų ir kosmoso pramonės atstovas.
Netrukus pasigirdo ir alternatyvi versija – avarija galėjo įvykti raketos nešėjos antrosios pakopos įsijungimo etape, o pirmoji pakopa suveikė sklandžiai. Pagal šią versiją, avarija įvyko ne 50-ąją sekundę, o po 2 minučių 30 sekundžių nuo pakilimo.
Egzistuoja ir trečioji versija – pagal ją technika iš viso nekalta. Avarija galėjo įvykti dėl stipraus bangavimo raketos paleidimo vietoje. Dėl bangavimo platforma nebuvo visiškai stabili.
Parengė Jurgita Noreikienė