Kas labiausiai nusipelnė antisemito vardo? Didžiausia pasaulio žydų žmogaus teisių organizacija, Los Andžele įsikūręs Simono Wiesenthalio centras (SWC), praėjusių metų pabaigoje paskelbė didžiausių pasaulio antisemitinių įžeidimų dešimtuką.
Didžioji dalis sąraše paskelbtų pavardžių nestebina. Pirmojoje vietoje – Egipto Musulmonų brolija. Kai kurie jos nariai neigia holokaustą ir vis dar svaidosi pareiškimais apie būtinybę sunaikinti žydų valstybę.
Antrojoje – Irano režimas ir „nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus” raginęs šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas.
Ketvirtojoje – Vakarų Europos futbolo aistruoliai, ypač anglai – tie, kurie įžeidžiais šūkiais nuolat puola Londono Totenhamo „Hotspur” klubą, besivadinantį „jidais.”
Penktojoje – Ukrainos „Laisvės” partija ir jos lyderis Olehas Tiahnibokas, ukrainiečių kilmės JAV aktorę Milą Kunis iš tribūnos pavadinęs „žydelka.” Šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje vietose – graikų ir vengrų dešiniojo sparno ekstremistinės partijos bei norvegų mokslininkas.
Tačiau vokiečiai gerokai nustebo pamatę, kas įrašytas 9-ojoje sąrašo vietoje: Jakobas Augsteinas, savaitinio laikraščio „Der Freitag” leidėjas ir savaitraščio „Der Spiegel” elektroninės versijos apžvalgininkas. Už ką jam teko negarbė papulti į tokią antisemitų kompaniją?
Į sąrašą – už nuomonę
„Gaza – tai vieta, kur baigiasi žmoniškumas. 1,7 milijono žmonių, susigrūdę 360 kvadratiniuose kilometruose. Gaza yra kalėjimas. Lageris. Izraelis ten auginasi sau priešininkus”, – rašė J. Augsteinas viename komentarų žurnale „Spiegel”.
J. Augsteinas taip pat teigė, jog JAV prezidentai „turi užsitikrinti žydų lobistų grupių paramą,” o „Benjamino Netanyahu vyriausybė vedžioja visą pasaulį už virvutės”.
Be to, esą „žydai irgi turi savo fundamentalistų, ultraortodoksų”, kurie „nulipdyti iš to paties molio kaip jų oponentai, islamo fundamentalistai”. Tokių išrankiotų citatų užteko, kad SWC apžvalgininką įtrauktų į negarbingą sąrašą.
Kritika S. Wiesenthalio centrui
Vokiečiai tuo iš pradžių negalėjo patikėti. Vienas įtakingiausių šalies publicistų – antisemitas? Žmogus ta pačia pavarde kaip ir savaitraščio „Der Spiegel” įkūrėjas Rudolfas Augsteinas – prie gėdos stulpo? Skandalas.
Vos pamatę šią pavardę sąraše J. Augsteino kolegos žurnalistai, apimti solidarumo reflekso, Žurnalistų sąjunga ir netgi Vokietijos žydų centrinės tarybos vicepirmininkas Solomonas Kornas paskubėjo užtikrinti: „Ne, tikrai ne. Negali būti.”
Nors paprastai piktų kalbų apie jį netrūksta, daugiausia kritikos strėlių skriejo SWC adresu.
„Tai, kad J. Augsteinas atsidūrė devintojoje didžiausių pasaulio antisemitų dešimtuko vietoje yra rimta Simono Wiesenthalio centro mąstymo ir strateginė klaida”, – tvirtino įtakingas konservatyvus Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung”.
J. Augsteiną bandė apginti ir kraštutinių kairiųjų partijos lyderis Gregoras Gysi bei Angelos Merkel Krikščionių demokratų partijos vicepirmininkė Julia Klockner.
Tačiau jau netrukus Vokietijoje užvirė diskusija: kas tada yra antisemitizmas? Ir iki kokio lygio galima kritikuoti Izraelį norint išvengti antisemito arba rasisto etiketės?
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija daug nuveikė, kad nusiplautų dėmę, kurią šaliai užtėškė nacistai, masiškai išžudę šalies žydus. Pastaruosius dešimtmečius Vokietija be išlygų palaikė Izraelį.
Tačiau pastaruoju metu vis daugiau vokiečių – ypač vidurio kairiųjų pažiūrų, ėmė rodyti simpatijas palestiniečiams.
Iš savų paskatų juos remia ir kai kurie vyresni intelektualai.
Osvencimo moralinė kuoka
Daugelis vokiečių, ir ne tik jų, dar prisimena šurmulį praėjusių metų balandžio mėnesį, kurį sukėlė rašytojas, Nobelio premijos laureatas Günteris Grassas.
Jo eilėraštį apie Izraelio atominę politiką dauguma Vokietijos intelektualų sumalė į dulkes.
Tik J.Augsteinas ėmėsi viešai ginti G. Grassą: atominė Izraelio valstybė kelia grėsmę ir taip jau trapiai taikai pasaulyje?
Šis G. Grasso sakinys esą išjudino visus.
„Nes jis teisingas. Ir dėl to, kad jį ištarė vokietis”, – teigė J. Augsteinas.
Beveik prieš 15 metų, 1998 metų rudenį, kitas gerbiamas Vokietijos rašytojas Martinas Walseris pasakė įsimintiną kalbą Frankfurto Šv.Pauliaus bažnyčioje.
Jis teigė, jog holokaustas Vokietijoje „instrumentalizuojamas”. Esą kai kurie žmonės kelia nacių nusikaltimų temą, nes taip jaučiasi esantys aukštesnės moralės už kitus.
Tačiau Aušvicas esą neturėtų tapti moraline kuoka – būtent dėl savo didžiulės reikšmės.
Aušvicas – vokiškas Osvencimo pavadinimas. Šalia šio miesto Lenkijoje nacių laikais buvo įrengta didžiausia koncentracijos stovykla, tapusi holokausto simboliu. Ne veltui žydai žodį „holokaustas” visuomet rašo iš didžiosios raidės.
1200 klausytojų plojo M. Walseriui stovėdami.
Tik vienas renginio dalyvis liko sėdėti, o vėliau rašytojo kalbą pavadino dvasiniu padegimu: Ignatzas Bubisas, tuometis Vokietijos žydų centrinės tarybos pirmininkas.
Ilgus mėnesius jis su savo kritika buvo vienišas karys: vokiečiams labiau patiko M.Walserio argumentai. Dabar audringi plojimai skamba J.Augsteinui.
Pikantiška šios istorijos detalė lieka paraštėje: J. Augsteinas, kuriam pagal įstatymą priklauso 24 procentai leidyklos „Der Spiegel” akcijų, – šio savaitraščio įkūrėjo R. Augsteino ir vertėjos Marios Carlsson įsūnis. Jo tikrasis tėvas – M. Walseris.
Tai J. Augsteinas sužinojo paklausęs savo motinos po R. Augsteino mirties 2002 metais. 2009 metų lapkritį jis paskelbė naujieną viešai.
Įskundė buvęs kolega?
Pats J. Augsteinas ne itin patenkintas devintąja vieta SWC sąraše.
„Citatos pateikiamos ištrauktos iš konteksto, bet kritika vis tiek mane labai įžeidė ir nuliūdino, nes aš pasijutau įstumtas į kampą”, – prisipažino leidėjas ir apžvalgininkas.
Už paminėjimą SWC sąraše J. Augsteinas greičiausiai turėtų būti „dėkingas” kitam Vokietijos žurnalistui, buvusiam „Der Spiegel”, o dabar konservatyvaus dienraščio „Die Welt” apžvalgininkui Henrykui M. Broderiui, kuris noriai polemizuoja antisemitizmo tema.
Užsimindamas apie A. Hitlerio propagandininką Julių Streicherį, H. M. Broderis yra pavadinęs J. Augsteiną mažuoju Streicheriu ir grynu antisemitu.
O kartą diskusijos įkarštyje jis netgi mestelėjo, jog J.Augsteinas „praleido progą padaryti gestapininko karjerą tik todėl, kad gimė jau po karo”.
Po poros dienų atsiprašęs kolegos už neapgalvotus žodžius, jis netrukus vėl šliūkštelėjo žibalo į polemikos ugnį.
Pasak jo, J. Augsteinas „šneka nesąmones naudodamasis visais įmanomais antisemitiniais stereotipais”.
Esą J. Augsteinas ir nenori, ir negali suorganizuoti „antrojo galutinio žydų klausimo sprendimo”, bet jis skelbia Izraelį esant agresorių, o Iraną – potencialia auka ir taip „akompanuoja M. Ahmadinejado svajonėms apie šios šalies sunaikinimą”.
Neseniai paskelbtame atvirame laiške H. M. Broderis pavadino J. Augsteiną savo mėgstamiausiu antisemitu. Neva kolegos tekstai – tipiškas pavyzdys, kaip veikia naujasis – vidurio antisemitizmas.
Kodėl, klausia H. M. Broderis, vokiečiai taip aistringai keikia Izraelį – valstybę, apsuptą priešų? Kodėl jie neliečia teroristinių judėjimų – „Hamas”, „Hezbollah” arba Irano vyriausybės?
„Izraelio kritika palengvina sąžinę: kuo bjauriau elgiasi izraeliečiai (o jie dažnokai elgiasi tikrai bjauriai), tuo labiau palengvėja vokiečiams”, – šaiposi H. M. Broderis.
Apžvalgininko teigimu, būdas, kaip Izraelis virsta atpirkimo ožiu, – toks pat kaip nacistinės propagandos leidinio „Der Sturmer” laikais: nacių laikraščio karikatūrose buvo vaizduojamas žydas finansininkas, dabar – visuomenė Artimuosiuose Rytuose.
„Šios šalies intelektualai, kurie seka laiko dvasią, laikosi įsikibę senos ir apdulkėjusios antisemitizmo sąvokos, kurią būtų galima palyginti nebent su mechanine rašomąja mašinėle, kokiomis buvo rašoma XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Jie nenori suprasti, kad antisemitizmas irgi žengia koja kojon su laiku, kad jis – dinamiškas, o ne statiškas, kad jis nuolat keičiasi”, – rašo H. M. Broderis.
Antisemitizmas irgi keičiasi
„Jeigu būtų kitaip, būtų visiškai aišku, ką bendra turi Musulmonų brolijos šalininkai, Irano režimas ir Vokietijos laikraščio leidėjas: ir Egipto prezidentas Mohamedas Morsi, ir M. Ahmadinejadas, ir J. Augsteinas pasirinko Izraelį savo puolimo tašku ir puola judėdami žnyplėmis”, – antrina politologas Matthias Kuntzelis. Pasak jo, viename tų žnyplių gale – islamistai, kurie veržiasi sunaikinti Izraelio valstybę ir jau šiandien prognozuoja, jog po dešimties metų jos nebeliks pasaulio žemėlapyje.
Kitame gale – Vakarų intelektualai, tokie kaip J. Augsteinas, kurie dengia islamistų ketinimus ir įkarštį Vakarų visuomenėse demonizuodami Izraelį ir gindami jo mirtinus priešus.
Kaip tai vyksta? Kaip pavyzdį politologas pateikė J. Augsteino pasirodymą Güntherio Jaucho pokalbių šou 2012 metų balandžio 12 d.
Pokalbių tema – „Skardinis būgnelis – apie G. Grasso Izraelio kritiką”.
„Taikai pasauliui Izraelis kelia didesnę grėsmę negu Iranas”, – ta proga šūktelėjo J. Augsteinas publikos link ir patikino, jog Teheranas niekada negrasino sunaikinti Izraelio – šis tvirtinimas esąs vertimo klaida.
Politologai jau buvo patvirtinę, jog vertimo klaidos nebuvo, bet J.Augsteinas laidos metu sulaukė daugiausia plojimų.
Stereotipai lieka tie patys
2008 metais per vieną apklausą 36 procentai apklaustųjų Vokietijoje pritarė tvirtinimui: „Žvelgdamas į politiką, kurios laikosi Izraelis, gerai suprantu, kodėl nemėgstami žydai.”
J. Augsteino komentarai prisideda prie to, kad šiam teiginiui pritariančių žmonių skaičius didėtų, ypač tarp intelektualų.
Tuo yra įsitikinęs politologas M.Kuntzelis.
„Jis vaizduoja Izraelį pilną stereotipų, pavyzdžiui, kai rašydamas apie Izraelio politiką net keturis kartus užsimena apie „keršto įstatymą”, kai tvirtina, jog Izraelio karinės pajėgos tikslingai žudo vaikus („Teigiama, kad 13 metų palestiniečių berniukas, žaidžiantis futbolą, buvo nužudytas iš izraeliečių sraigtasparnio.”) arba kai lygina Gazos ruožą su koncentracijos stovykla”, – analizuoja jis.
Plunksna piešiamos paralelės suprantamos ir jauniems, ir seniems.
Katalikams, tiesiog kūnu pajutusiems Biblijos skaitymus. Patyrusiems karo baisumus ir jau gimusiems po karo, bet perskaičiusiems krūvas knygų apie nacizmą.
Būtent tai M. Kuntzeliui ir kelia nerimą.
„Izraelį tikrai galima kritikuoti – izraeliečiai ir patys tai daro, ir vokiečiai kritikuoja, visi kritikuoja, nes kritika yra visai kas kita negu antisemitizmas”, – teigia politologas.
Kad ir kaip būtų, SWC nesiruošia atsiimti savo „apdovanojimo.” Jam vokiečių žurnalistas – vienas pavojingiausių antisemitizmo kurstytojų.
„Vien dėl to, kad jis žurnalistas, mes neduodame ponui Augsteinui leidimo sakyti ką nori ir slėptis už žurnalisto munduro”, – agentūrai DPA tvirtino SWC lyderis rabinas Abrahamas Cooperis.
