M. Ahmadinejadas pareiškė, kad išorinės jėgos stengiasi
užkirsti kelią dviejų daugiausiai gyventojų turinčių Artimųjų
Rytų šalių suartėjimui. Kairas ir Teheranas nesutarė nuo 1979
metų, kai Irane įvyko islamo revoliucija; beje, tų pačių metų
vasarą Egiptas pasirašė taikos sutartį su Izraeliu.
„Visi privalome suprasti, kad vienintelė galimybė - sudaryti
šį aljansą, nes tai atitinka Egipto ir Irano liaudies, taip pat
kitų šio regiono valstybių interesus“, - valstybinė naujienų
agentūra MENA citavo trečiadienį paskelbtus M. Ahmadinejado
komentarus Egipto žurnalistams.
Abi šalys nėra atkūrusios diplomatinių santykių, kai Egipte
2011-aisiais buvo nuverstas ilgametis lyderis Hosni Mubarakas, tačiau pirmasis islamiškų pažiūrų prezidentas
Mohamedas Mursi surengė M. Ahmadinejadui
iškilmingą sutikimą, kai Irano vadovas antradienį atvyko į
musulmonų šalių viršūnių susitikimą.
„Esama tokių, kurie siekia neleisti šioms abiem didžioms
šalims suartėti, nors akivaizdu, kad šis susitikimas reikalingas
dėl regiono problemų, ypač dėl Palestinos klausimo“, - pažymėjo
M. Ahmadinejadas.
Egipto užsienio reikalų ministras nesureikšmino šio vizito
svarbos, sakydamas naujienų agentūrai „Reuters“, kad Irano lyderis
yra vienas iš kelių valstybės vadovų, iškilmingai sutiktų Kaire
ir atvykusių į trečiadienį sostinėje prasidėjusį Islamo
Bendradarbiavimo Organizacijos (OIC) viršūnių susitikimą.
„Taigi, tai tiesiog įprasta procedūra, ir viskas“, - aiškino
jis.
Diplomatijos vadovas anksčiau patikino Persijos įlankos arabų
šalis, kad Egiptas nemėgins sukelti pavojaus jų saugumui.
Tuo tarpu vyriausiasis Egipto sunitų teologas antradienį
kritikavo M.Ahmadinejadą, aplankiusį istorinę Al Azharo mečetę ir
universitetą, dėl Teherano požiūrio į kaimynines Persijos
įlankos arabų šalis ir mėginimų stiprinti šiitų įtaką
sunitiškose valstybėse.
Kaip praneša MENA, per susitikimą su Egipto žurnalistais
M.Ahmadinejadas neigė kaltinimus, kad Iranas kišasi į vidaus
reikalus Bahreine, kur šiitai sudaro gyventojų daugumą, tačiau
juos valdo sunitų monarchų dinastija.
Trys egiptiečiai ir vienas siras buvo suimti, įtarus, kad jie
ruošėsi surengti ataką prieš Irano prezidentą kitoje mečetėje,
nurodė saugumo šaltiniai. Tie asmenys naktį praleido arešte, bet
trečiadienį buvo paleisti, už kiekvieną sumokėjus 500 Egipto
svarų (189 litų) užstatą.
Vieno Turkijos televizijos operatoriaus nufilmuotame reportaže
rodytas barzdotas vyras, kuris dukart mėgino sviesti batą į
M. Ahmadinejadą, kai prezidentas ėjo iš Husseino
mečetės, tačiau jį sutramdė Irano lyderį sveikinantys žmonės.
Prezidentas nenukentėjo, tačiau asmens sargybiniai jį skubiai
įsodino į automobilį. M. Ahmadinejadas dar spėjo pamojuoti miniai
ir buvo išvežtas.
Saugumo šaltiniai sakė, kad trys suimti egiptiečiai priklauso
radikaliųjų islamistų judėjimui „al Gamaa al Islamiya“, kuris buvo
pradėjęs ginkluotą kovą su vyriausybe praėjusio amžiaus 10-ajame
dešimtmetyje, tačiau perėjo prie taikios politikos, nuvertus
H.Mubaraką.
Arabų pasaulyje paliesti žmogų bato padu yra didelis
įžeidimas. Vienas irakietis žurnalistas 2008 metais sviedė batą
į tuometį JAV prezidentą George'ą W. Bushą
per spaudos konferenciją Bagdade, priversdamas Amerikos lyderį
susigūžti.
Dienraštis „al Ahram“ citavo interviu su M. Ahmadinejadu, kuris
sakė, kad Iranas pasisiūlė paskolinti pinigų Egiptui, nors pats
yra prislėgtas tarptautinių ekonominių sankcijų dėl savo
branduolinės programos.
„Anksčiau esu sakęs, kad galime pasiūlyti didelę kredito
liniją broliams egiptiečiams, taip pat teikti daug paslaugų“, -
sakė jis, tačiau nepaminėjo, ar sulaukė kokio nors atsakymo.
Irano prezidentas pripažino, kad jo valstybės ekonomiką veikia
sankcijos, tačiau pažymėjo, jog Iranas yra „didelė ekonomika“,
patirianti „teigiamų dalykų“, eksportas taip pat esą palaipsniui
atsigauna.
JAV ir kitos Vakarų šalys siekia užgniaužti gyvybiškai
svarbų Irano naftos eksportą, drausdamos importuoti iš šiitiškos
respublikos ir ribodami jos prekių gabenimo, draudimo ir finansų
kanalus.
Egiptas antradienį paskelbė, kad jo užsienio valiutos atsargos
tapo mažesnės nei 15 mlrd. JAV dolerių, nors Kataras pastaruoju
metu mėgino suteikti pagalbą Kairui. Ši suma prilygsta trijų
mėnesių išlaidoms už prekių importą.
Turizmo sektorius taip pat smarkiai nukentėjo po sukilimo,
nuvertusio autoritarinį lyderį H.Mubaraką, kai investicijų srautas
išseko dėl besitęsiančio netikrumo šalies politikoje ir
ekonomikoje.
M. Ahmadinejadas sakė, kad pastangose atkurti ryšius tarp abiejų
šalių padaryta kukli pažanga.
„Per pastaruosius dvejus metus jokių pokyčių neįvyko, tačiau
diskusijos tarp mūsų vystėsi ir augo. Jo Ekscelencija prezidentas
Mohamedas Mursi aplankė Iraną ir susitiko su mumis, taip pat
susitiko su Irano užsienio reikalų ministru. Mes anksčiau
susisiekėme su Egiptu, siekdami sužinoti, kas vyksta dėl Sirijos
reikalų“, - aiškino jis.
Kairo požiūriu, viena pagrindinių kliūčių dvišaliams
santykiams atkurti yra sprendimas pavadinti vieną Teherano gatvę
Egipto islamisto kovotojo, kuris 1981 metais vadovavo taikos sutartį
su Egiptu pasirašiusio prezidento Anwaro Sadato (Anvaro Sadato)
nužudymui, vardu.
„Dėl tos gatvės pavadinimo arba jo atšaukimo - šie klausimai
palaipsniui sprendžiami“, - pažymėjo M. Ahmadinejadas.