ES valdžia tikisi, kad savaitės pabaigoje bus pateiktas kompromisinis sprendimas dėl šio septynerių metų finansinio išlaidų ir pajamų plano. Tačiau derybos, manoma, bus nelengvos. „Europos Vadovų Taryba pasistengs pasiekti susitarimą dėl 2014-2020 metų finansinio plano“, - teigiama Europos Vadovų Tarybos pranešime.
Į Europos Sąjungos vadovų derybas dėl biudžeto išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Naujas biudžeto projektas valstybių ir vyriausybių vadovams Briuselyje bus pateiktas jiems sėdus prie derybų stalo ketvirtadienio popietę.
Lietuvos pareigūnai sako siekiantys, kad būsima ES finansinė parama būtų artima dabartinio finansinio laikotarpio paramai. Lietuvai svarbiausi klausimai yra sanglaudos finansavimas, leidžiantis mažiau turtingoms šalims naudotis struktūrinių fondų parama, taip pat išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.
„Prezidentė pabrėžia, kad svarbiausia yra siekti Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo“, - sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Lapkritį vykusios derybos dėl ES biudžeto žlugo, šalims nesusitarus, kiek reikėtų mažinti pirminį Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą. Mažinimo šalininkai, kurių priešaky - Didžioji Britanija, argumentuoja, kad valstybėms narėms vykdant taupymo politiką ES biudžetas negali augti.
Naujausias pateiktas projektas numatė, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti iki 2020 metų būtų skirta 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), o struktūrinės paramos „lubos“ Baltijos šalims būtų padidintos iki 2,59 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP. Išimties Baltijos šalys sulauktų atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį 2009 metais,.
Į projektą taip pat buvo įtraukta nauja nuostata, kad 2020 metais tiesioginės išmokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai - daugiau nei siūlyta anksčiau, nors ir mažiau nei prašė žemdirbių atstovai.
Naujasis ES biudžetas turėtų siekti kiek daugiau nei 900 mlrd. eurų. Jo svarbiausios dalys apima bendrąją žemės ūkio politiką, sanglaudos fondus ir programas, skirtas skatinti inovaciją ir darbo vietų kūrimą.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus svarstomi ir ES prekybos politikos su trečiosiomis šalimis klausimai. ES lyderiai ketina aptarti derybų dėl laisvosios prekybos sutarčių su Moldova, Gruzija, Armėnija eigą. Taip pat bus diskutuojamos galimybės pasirašyti Asociacijos susitarimą dėl laisvosios prekybos sutarties su Ukraina. Galutiniai sprendimai dėl šių sutarčių gali būti priimami Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Planuojama, kad derybos truks bent dvi dienas.
Kai kurios šalys siekia prilaikyti biudžeto išlaidas dėl vis dar tebesitęsiančios skolų krizės daugelyje ES šalių. Kai kurie ES valdžios atstovai, tarp jų Europos Komisija ir Europos Parlamentas, pabrėžia, kad, norint padidinti regiono BVP ir sumažinti aukštą nedarbą, būtina didinti septynerių metų biudžetą, nes, pasak jų, nacionalinių valstybės išlaidų karpymas jau suvaidino niūrų vaidmenį pablogindamas ekonomines sąlygas ES.
Finansinis sprendimas dėl septynerių metų finansinio plano, iš kurio vėliau formuojami metiniai ES biudžetai, turi būti bendras tarp ES šalių, o tai apsunkina būsimas derybas. Ir vis dėlto tam, kad biudžetas įsigaliotų laiku, ES valstybių vadovams būtina jį suderinti šių metų pradžioje, rodo Europos Vadovų Tarybos dokumentai.
Europos Komisija maždaug prieš pusantrų metų pateikė ES 2014-2020 m. finansinio plano įstatymo projektą. 2012 m. vasarą EK įtraukė pataisas į projektą, atsižvelgdama ir į Kroatijos prisijungimą prie ES 2013 metais. Septynerių metų ES biudžete siūlomos 988 mlrd. eurų išlaidos ir iki 1,03 trilijono eurų pajamos.
Praėjusių metų lapkritį vykusios ES derybos dėl daugiamečio ES biudžeto faktiškai žlugo, nes valstybių lyderiams nepavyko susitarti dėl 2014-2020 metų biudžeto.
