Jaunesnysis leitenantas Jeffrey Delisle'is
spalį pripažino kaltę dėl pažeisto pasitikėjimo ir informacijos
perdavimo kitos šalies vyriausybei, tačiau iki šiol nežinoma, ar
ši saugumo spraga padarė kokią nors žalą Kanadai arba Jungtinėms
Valstijoms.
Jam paskelbtas nuosprendis buvo griežčiausia bausmė už
šnipinėjimą per Kanados istoriją, sakė prokurorė Lyne Decarie, kuri sakė esanti patenkinta bylos baigtimi.
Kanados gynybos štabo vadas generolas Tomas Lawsonas pareiškė, kad J. Delisle'o išdavystė sudrebino šalies ir jos sąjungininkų bendros gynybos „pamatus“, sukeldama pavojų jų
dalijimuisi žvalgybos informacija.
„Mūsų žvalgybos misijos kritiškai svarbus pamatas yra abipusis
pasitikėjimas, kurį esame sukūrę su savo sąjungininkais, taip pat
kitais tarpvyriausybiniais ir tarptautiniais partneriais, - sakoma
T. Lawsono pranešime. - Savo prisipažinimu jaunesnysis leitenantas
Delisle'is pažeidė tą pasitikėjimą - ne vien mūsų partnerių,
bet ir žmonių, su kuriais jis kasdien dirbdavo, bei visų Kanados
ginkluotųjų pajėgų.“
Pasak T. Lawsono, „noriai ir sąmoningai“ šnipinėdamas“
J. Delisle'is „galėjo sukelti didesnį pavojų šalies saugumui. Į
tai negalima žiūrėti pro pirštus.“
J. Delisle'is yra pirmasis žmogus, kuriam pateikti kaltinimai
pagal naują Kanados saugumo ir žvalgybos įstatymą, sugriežtintą
po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines
Valstijas.
Teisėjas Patrickas Curranas skyrė 41 metų
kariškiui 20 metų laisvės atėmimo, taip pat 111 817 Kanados
dolerių baudą (288 723 litų) baudą - šią sumą J. Delisle'is
uždirbo per savo šnipinėjimo laikotarpį.
Praėjusią savaitę paviešintame policijos apklausos vaizdo
įraše J. Delisle'is sakė, kad tėvynę išduoti jį paskatino
problemos santuokoje. Jis teigė galvojęs apie savižudybę, tačiau
pasirinko „profesinę savižudybę“, nuogąstaudamas dėl savo vaikų.
J. Delisle'is per teismo posėdį atsiprašė dėl savo veiksmų,
sakydamas: „Norėčiau grįžti atgal laiku, tačiau negaliu.“
Tačiau teisėjas P. Curranas skelbdamas nuosprendį smerkė
leitenantą, „šaltai ir apgalvotai“ pasiūliusį savo paslaugas
Maskvai.
J. Delisle'is dirbo analitiku Halifakse įsikūrusiame karinių
jūrų pajėgų žvalgybos ir ryšių centre „HMCS Trinity“,
apdorojančiame žvalgybos palydovų ir bepiločių lėktuvų
siunčiamus duomenis iš viso Šiaurės Atlanto regiono.
Ten dirbdamas jis turėjo prieigą prie informacijos iš kelių
NATO šalių, tarp jų JAV ir Didžiosios Britanijos.
2007 metais jis įžengė į Rusijos ambasadą Otavoje ir
pasisiūlė tapti Maskvos šnipu.
Nuo to laiko J. Delisle'is gaudavo pinigų iš Maskvos ir kas
mėnesį siųsdavo į Rusiją įslaptintus duomenis, įrašytus
miniatiūriniame standžiajame diske.
Prokurorai nustatė, kad jis turėjo prieigą prie itin slapto
žvalgybos informacijos tinklo „Stone Ghost“, kurį naudoja
Australija, Britanija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinės
Valstijos.
Leitenantas taip pat galėjo prieiti prie Kanados karinio ryšių
tinklo ir Otavos slaptosios duomenų bazės „Mandrake“.
Tačiau šio kariškio Rusijai parduotos informacijos mastas
nežinomas, nurodė tyrėjai.
Įtarimas dėl J. Delisle'o kilo, kai jis 2011 metų rugsėjį
grįžo po kelionės į Braziliją nė kiek neįdegęs ir veždamas
tūkstančius JAV dolerių grynaisiais pinigais.
Teismui buvo nurodyta, kad jis buvo susitikęs su Rusijos agentu,
kuris informavo J. Delisle'į, jog jis taps ryšininku su visais
Kanadoje veikiančiais Rusijos agentais.
Kaip nurodė Teisingumo departamento atstovas Johnas Piccolo, J. Delisle'is bus paleistas iš kalėjimo po 18 metų ir penkių mėnesių, įskaičiavus ikiteisminiame arešte
praleistą laiką.