Pastarosiomis savaitėmis šalies dienraščiuose kasdien pasirodo mažiausiai 10 naujienų apie papirkinėjimą, valstybinių lėšų savinimąsi ar kapitalo plovimą.
Tačiau sunkią ekonominę krizę išgyvenančią Ispaniją dabar dar drebina ir didžiuliai korupcijos skandalai.
Šalies politikai kaltinami papirkinėjimu, mokesčių vengimu bei valstybinių lėšų pasisavinimu.
Negana to, Ispanijoje šešėlis krinta ne tik ant korupcija kaltinamų dviejų pagrindinių – Liaudies ir Socialistų – partijų vadovų, bet ir ant monarchijos.
Štai Ispanijos karaliaus Juano Carloso I žentą Inaki Urdangariną teisėjas kaltina valstybinių lėšų pasisavinimu ir piktnaudžiavimu padėtimi siekiant praturtėti.
Sausio 30-ąją I. Urdangarinas turėjo įteikti teismui 8,1 mln. eurų užstatą.
Tad visuomenės nepasitikėjimas politikais ir monarchija šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią tašką. Šiurkščių žodžių politinei klasei dabar girdėti visur.
Ispanai turi įprotį dažnai lankytis baruose, ten žiūrėti žinių laidas ir garsiai jas komentuoti. O pastarosiomis dienomis baruose atmosfera itin karšta – beveik kaip per futbolo rungtynes.
Žmonės politikams ir karaliaus giminėms negaili riebių žodžių ir riksmų. Jiems baisiai pikta, kad krizės akivaizdoje jau ir taip daug turintys dar bando vogti iš valstybės.
Slapta liaudininkų kasa
Paskutinis ispanų kantrybės taurę perpildęs lašas – sausio pabaigoje kairiųjų pažiūrų dienraščio „El Pais” paskelbta informacija apie slaptus valdančiosios Liaudies partijos vadovų mokėjimus.
Dienraštis paskelbė buvusio Liaudies partijos iždininko Luiso Barcenaso ranka surašytas sąskaitas.
Pagal jas įvairios statybos kompanijos kas 3–6 mėnesius Liaudies partijos valdininkams vis atseikėdavo tam tikrą sumą pinigų. Per metus išmokos siekdavo 25 tūkst. eurų.
O tarp esą pasipelniusiųjų figūruoja ir dabartinis Ispanijos ministras Mariano Rajoy.
Pačiam L. Barcenasui sausio viduryje buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėtai Šveicarijos banke laikomų 22 mln. eurų. Tada liaudininkai bandė aiškinti, jog asmeninės L.Barcenaso sąskaitos nėra susijusios su partijos veikla.
Tačiau tokia taktika, regis, prašauta pro šalį – turbūt neatsitiktinai iškart po Liaudies partijos atsiribojimo nuo buvusio iždininko „El Pais” pasiekė informacija apie slaptuosius mokėjimus. Juos vykdė kaip tik L. Barcenasas.
Manoma, jog pats L. Barcenasas buvo suinteresuotas, kad ši informacija apie esą korumpuotus Liaudies partijos vadovus pasiektų žiniasklaidą.
Ispanijos spauda L. Barcenasą jau pakrikštijo „žmogumi, kuris sužlugdė M.Rajoy politinę karjerą”.
Šalis nebepasitiki premjeru
Paviešintos iždininko sąskaitos sudrebino Liaudies partijos gretas, tačiau neišmušė Ispanijos ministro pirmininko M. Rajoy iš pusiausvyros.
Premjeras tučtuojau surengė kelis skubius partijos susirinkimus, tačiau, kaip jam būdinga, visuomenei pateikti paaiškinimų vis dėlto neskubėjo.
Anaiptol – spaudos konferencija buvo surengta praėjus net 48 valandoms po informacijos paviešinimo. Žurnalistai neslėpė pasipiktinimo, kai ministras pirmininkas atsisakė atsakyti į klausimus.
Savo monologe M. Rajoy neigė visus kaltinimus dėl nelegalių mokėjimų ir žadėjo paduoti „El Pais” į teismą už šmeižtą.
Tiesa, kitą dieną Berlyne, kalbėdamas apie vis tą patį skandalą, M.Rajoy jau teigė, jog slaptieji mokėjimai yra melas – „išskyrus kai kuriuos dalykus”.
Pastarasis patikslinimas ispanams sukėlė daug juoko – socialinį tinklą „Twitter” iškart užtvindė ironiškos pastabos.
„Kas tie dalykai? Kiek jų ir kokie?”
„Viskas yra mano mokesčių deklaracijoje, išskyrus kai kuriuos dalykus.”
„L. Barcenasas neturi nieko bendra su Liaudies partija, išskyrus kai kuriuos dalykus.”
Kitaip tariant, iš komentarų buvo nesunku suprasti, kad visuomenės pasitikėjimas Liaudies partijos lyderiu krito žemiau nulio.
Visuomenė puolė protestuoti
Ar informacija paviešintose sąskaitose – tiesa ar melas, kol kas nežinia. Tai turės nuspręsti Ispanijos prokurorai ir Antikorupcijos komisija.
Bet visuomenė Liaudies partijai nuosprendį jau paskelbė. Praėjusį šeštadienį nuomonės apklausos parodė: jei rinkimai vyktų dabar, partija prarastų net 50 vietų parlamente.
Savaitgalį žmonės išėjo ir į gatves – Ispanijos didmiesčiuose vyko protestai prie Liaudies partijos būstinių.
Įvairių kartų ir įvairiausių pažiūrų žmonės kartu reiškė nepasitikėjimą valdžia. „Mūsų švietimas jūsų vokeliuose”, „Valstybė – ne kiaulėms!” – tokie ir kiti plakatai mirgėjo minioje.
Barselonoje viena elegantiškai vilkinti senutė policininkams bandė įteikti 500 eurų banknotų kopijas. „Paimkit, juk jums moka mafija!” – šaukė moteris.
Visuomenės nepasitenkinimas buvo akivaizdus ir tinkle „Facebook”, kuriame Liaudies partijos puslapis buvo atakuojamas tūkstančiais virtualių vokelių.
„Aš jums duosiu tik 3, nes tiek teišgaliu nusipirkti iš savo atlyginimo”, – tokie ironiški komentarai lydėjo internautų vokelių lietų.
Be to, Ispanijoje per savaitę jau surinkta beveik milijonas žmonių, reikalaujančių vokeliuose lėšų gavusių Liaudies partijos vadovų atsistatydinimo, parašų.
Katalonų skandalai
Svarbiausia, kad Liaudies partijos vokelių skandalas – ne vienintelis, kuris šiomis dienomis mirga šalies dienraščių puslapiuose.
Prieš savaitę autonominį Katalonijos regioną išsyk sudrebino net du korupcijos skandalai. Vienas jų susijęs su rusų mafija Ljoret de Maro kurorte, o kitas – su automobilių inspekcijos punktų konkursu.
Prie abiejų istorijų klijuojami politikai – buvęs Ljoret de Maro meras Xavieras Crespo ir Katalonijos parlamento deputatas Oriolas Pujolis – yra valdančiosios Krikščionių demokratų partijos nariai.
X. Crespo kaltinamas nusikalstamais ryšiais su Ljoret de Maro mieste įsitaisiusia rusų mafija.
Pasak tyrėjų, X. Crespo, eidamas mero pareigas, iš rusų mafijos vado Kosta Bravos regione Andrejaus Petrovo yra paėmęs dešimčių tūkstančių eurų vertės kyšių, o už juos atsilyginęs privilegijomis.
Buvęs Ljoret de Maro meras Rusijos mafijos atstovams suteikė leidimus statyboms vietose, kuriose statybos draudžiamos.
Tarp jų yra ir milžiniškas dvaras, kurį milijonieriai iš Kazachijos pasistatė Kadireteso kalnuose – zonoje, kurioje statybos griežtai draudžiamos.
Žinoma, kai informacija apie Rusijos mafiją Katalonijoje iškilo į dienos šviesą, Ispanijos spauda ėmėsi nagrinėti, kaip ji veikia.
„Rusijos mafijos esmė: vestuvės su politinėmis jėgomis” – tokios antraštės buvo skiriamos rusiškam organizuotam nusikalstamumui.
„Rusijos mafija Katalonijoje daugiausia užsiima nekilnojamuoju turtu bei kapitalo plovimu.
Žiaurių nusikaltimų ji čia nevykdo. Juk mafija neteršia ten, kuri ji valgo”, – vis dėlto mano apie mafiją rašantis vietos žurnalistas Joanas Queraltas.
Savo ruožtu Krikščionių demokratų partijos lyderio įpėdinis O. Pujolis yra kaltinamas pasinaudojęs savo statusu ir automobilių inspekcijos punktų konkurse už kyšius padėjęs laimėti jam sumokėjusiai kompanijai.
Paprastų katalonų įsitikinimu, tokie kaltinimai dviem pagrindinės Katalonijos partijos lyderiams teršia šio regiono vardą.
Korupcija – tautos bruožas
Nemažai žmonių Ispanijoje po tokių skandalų jau net abejoja: galbūt korumpuotumas jiems tiesiog įgimtas?
„Šioje šalyje jau niekuo nebepasitikiu.
Kaip galima vis dar tikėti politikais, kurie valdžioje sėdi jau 30 metų ir nuolat yra apklausiami teismuose dėl vieno ar kito korupcijos skandalo?
Čia visi vadovaujasi tokiu pačiu principu: pirma aš, paskui aš, o tuomet – mano vaikai ir anūkai. Apie pagarbą valstybei ir visuomenei net nėra ko šnekėti”, – „Lietuvos rytui” sakė Katalonijoje gyvenantis sporto fotografas Sergio Carmona.
„Aš norėčiau mokėti mokesčius ne Madridui, o, pavyzdžiui, Berlynui. Tuomet bent galėčiau neabejoti, kad nebūsiu apvogtas.
Ispanais nepasitikiu – korupcija yra įaugusi mums į kraują. Tai – tiesiog biblinė katastrofa”, – juodomis spalvomis situaciją piešė S. Carmona.
„Mūsų visuomenėje melas ir amoralumas yra normalus reiškinys. Mano manymu, korupcija yra labiau pietinių Europos šalių fenomenas.
Toks jau mūsų, pietiečių, charakteris. Be to, ir įstatymai čia korupcijos atžvilgiu švelnūs, juridinė sistema nėra pakankamai griežta ir laisva.
Reikėtų sugriežtinti ir įstatymus, ir bausmes. „Jei įstatymai leidžia, tai kodėl nepasinaudoti proga?” – taip turbūt mąsto daugelis mano tautiečių”, – sako ir korupcijos tema besidominti medikė Gemma Roch.
G. Roch tvirtina, jog korupcija tarp gydytojų Ispanijoje – taip pat labai paplitęs dalykas.
Farmacijos kampanijos už vienų ar kitų vaistų propagavimą medikams dosniai atsimoka konferencijomis, kelionėmis arba net grynaisiais pinigais.
Kodėl dabar?
Ispanai labiau apstulbę ne dėl sensacingų istorijų. Jiems įdomiau, kodėl gi visi šie korupcijos skandalai iškilo į paviršių vienu metu.
Pasak analitikų, viena priežasčių galėtų būti tai, kad korupcijos fenomenas yra kaip aliejaus dėmė – ji nuolat plečiasi, ją mato vis daugiau žmonių.
O per krizę galimybė sumokėti žmonėms už tylėjimą yra mažesnė – juk mokama mažiau ir mažesniam žmonių skaičiui.
Todėl kompromituojamą informaciją turintys asmenys, kuriems nebemokama, keršto tikslais kreipiasi į žiniasklaidą.
Kita informacijos paviešinimo priežastis, konkrečiai susijusi su Liaudies partijos vokeliais bei pinigais, kuriuos plovė karaliaus žentas I. Urdangarinas, – asmeninis kerštas.
Katalonijos dienraštis „Ara” neseniai išspausdino straipsnį, pavadintą „Du vyrai prieš valstybę”.
Pasak „Ara”, abu į korupcijos skandalus įsipainioję ir didžiulę įtaką turintys personažai – Liaudies partijos iždininkas L. Barcenasas ir I. Urdangarino partneris Diego Torresas – saugojo kompromituojamą informaciją žinodami, jog vėliau galės ja pasinaudoti šantažuodami.
O dabar šių „herojų” rankose – tiek valdančiosios partijos, tiek netgi monarchijos likimas.
„Šių vyrų dėka Ispanijos ministras pirmininkas M.Rajoy bus priverstas pirma laiko baigti savo politinę karjerą, o karaliui neliks nieko kita kaip atsisakyti karūnos”, – skelbia „Ara”.
Ekspertai svarsto, ką daryti, kad būtų geriau
Po Ispaniją praūžus ir vis dar ūžiant virtinei korupcijos skandalų, įvairių sričių specialistai jau bando organizuotai nustatyti problemų ištakas ir jų sprendimo būdus.
Pagrindinės korupcijos Ispanijoje priežastys daug kam yra politinės partijos ir įstatymai.
Ispanijos politinių partijų išlaidos yra labai didelės, ypač – per rinkimų kampanijas.
Kai kurių politikų tikslas nėra tarnauti visuomenei, o tapti turtingiems ir garsiems – pastarieji yra atviresni kyšiams.
Ispanijos dvipartinė politinė sistema leidžia lengviau prasiskverbti ir išsilaikyti korupcijai.
Tos politinės partijos, kurios valdžioje yra išbuvusios ilgiausiai, suteptos didžiausių korupcijos skandalų.
Ispanijos juridinė sistema korupcijos požiūriu yra neefektyvi, negriežta ir lėta.
Ekspertų įsitikinimu, viena skaudžiausių korupcijos skandalų pasekmių visuomenėje yra pilietinės moralės gangrenavimas. Skandalai suformuoja požiūrį, jog viskas galima. Arba – „jeigu jie taip, tai ir aš taip”. Be to, piliečiai praranda pasitikėjimą politikais, yra linkę daryti skubotas išvadas. Visuomenėje populiarėja nuomonė, jog „visi jie vienodi”.
Visos Ispanijos institucijos yra praradusios prestižą dėl korupcijos. Europos šalys, ypač Vokietija, nebepasitiki Ispanijos vyriausybe.
Kai kurie investuotojai jau nusisuka nuo Ispanijos. Kitiems investuotojams šalis, atvirkščiai, atrodo patraukli, nes „čia galima nusipirkti tai, ko reikia”.
Specialistų teigimu, kovojant su korupcija būtina sugriežtinti antikorupcinius įstatymus, taip pat prižiūrėti, kaip įstatymų laikomasi, sudaryti kovos su korupcija planą. Atsiradus reikalui, pakeisti konstituciją.
Negana to, esą būtina pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą, sumažinti išlaidas.
Politinės partijos turėtų suvokti, jog korupcijos skandalai joms daro didžiulę žalą, ir taikyti griežtas sankcijas korumpuotiems savo nariams.