Tokį klausimą užduoda tiek studentai, tiek prancūzų internautai po to, kai paaiškėjo, kad kadenciją baigusio Prancūzijos prezidento sūnus 26 metų Jeanas Sarkozy trečiakursiams dėstys verslo teisę Paryžiaus XII Kretėjaus universitete.
„Tai neteisinga. Vien dėl to, kad jis – Sarko, jam suteikiama tokia galimybė”, – piktinosi studentė Sarah. Mergina skeptiškai vertina J. Sarkozy, kuris šiuo metu yra Paryžiaus pirmojo universiteto privatinės teisės magistrantūros antro kurso studentas, gebėjimus.
„Aš neabejoju dėl jo kompetencijos, tačiau jis du kartus kartojo savo antruosius bakalauro studijų metus. Tikiuosi, jie žiūrėjo jo gyvenimo aprašymą”, – pridėjo kitas studentas Maxime’as.
Skamba kaltinimai nepotizmu
Klausimas, kodėl taip sparčiai – dėl gabumų ar dėl kilmės – jaunajam J. Sarkozy tiesiamas karjeros kelias, keliamas nebe pirmą kartą.
2009-aisiais kilo tikras skandalas, kai jis rengėsi perimti agentūros, atsakingos už biurų plėtrą turtingiausiame Europos Defanso rajone, valdymą.
Socialistai, dabartinėje Vyriausybėje jau užimantys svarbius postus, tuomet vieną po kitos laidė kritikos strėles į šviesiaplaukį teisės studentą.
J. Sarkozy tuomet taip pat ėjo pareigas turtingo Paryžiaus priemiesčio Neji prie Senos municipalitete ir vadovavo dešiniųjų daugumai Aukštutinės Senos departamento taryboje. O Prancūzijos žiniasklaida jį tuoj pat pakrikštijo „princu Jeanu”.
Dabartinė kritika, esą jaunuolis gauna darbą tik dėl savo pavardės, yra savotiškas „deja vu”.
Bet ar tikrai laikinai einančio pareigas universiteto darbuotojo postas yra kiekvieno svajonė?
Darbas – be garantijų
Mat J. Sarkozy suteiktas pavaduojančiojo darbuotojo statusas. Jis neturi nieko bendra su dviem pagrindiniais mokslo darbuotojų tipais Prancūzijoje – universiteto profesoriumi arba dėstytoju.
Tokių kaip jaunasis Sarkozy – pavaduojančių darbuotojų – šalyje yra dešimt kartų daugiau, o jų situacija yra kone nepalankiausia iš visų valstybės tarnautojų.
Kiekvienais metais vien Kretėjaus universitetas, kuris priima J. Sarkozy, samdo daugiau nei 3 tūkst. tokių darbuotojų – kad pagyvintų paskaitas.
Bet ir apsimoka: juk laikinasis darbuotojas, kuris privalo atlikti tokias pat funkcijas kaip ir jo etatinis kolega, negauna jokių socialinių garantijų.
Kuklus atlygis už triūsą
Be to, tokiam darbuotojui dar ir mokama mažiau.
Tokiems darbuotojams mokama semestro pabaigoje už išdirbtas valandas, tačiau jie neturi nei oficialios sutarties, nei garantijų dėl darbo valandų.
Apie mokamas atostogas, tryliktąjį atlyginimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, apmokėjimą už transportą, sveikatos draudimą ar besikaupiantį darbo stažą jie gali tik pasvajoti.
J. Sarkozy dešimt savaičių dėstys dviem grupėms, kuriose yra po 30 studentų.
Jis turėtų vesti 20 pusantros valandos trunkančių paskaitų.
Už valandą J. Sarkozy bus mokama 35 eurai, tad iš viso už 30 darbo valandų jis uždirbs 1,05 tūkst. eurų (3,6 tūkst. litų).
Tokiomis sąlygomis kaip N.Sarkozy sūnus Prancūzijoje dirba dešimtys tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų.
