Buvo Jono Pauliaus II patikėtinis
Vokietis kardinolas yra vyriausias kardinolas, išrinktas popiežiumi nuo Klemenso XII laikų, kuriam 1730 m. taip pat buvo 78 metai.
Tai pirmasis vokietis popiežius nuo Viktoro II (1055-1057 m.). Tačiau šis pirmasis per šimtmečius popiežius iš Vokietijos ilgus metus gyveno Vatikane.
J. Ratzingeris buvo vienas artimiausių velionio popiežiaus Jono Pauliaus II patikėtinių.
Mirus Jonui Pauliui II, vokiečių kardinolas vadovavo Šventojo Tėvo laidotuvių mišioms bei kasdieniams kardinolų posėdžiams, kuriuose buvo aptarinėjamas būsimasis popiežiavimo laikotarpis.
Kardinolų kolegijos dekano pareigas užėmęs J. Ratzingeris dėl savo griežtų konservatyvių pažiūrų yra pelnęs „Dievo rotveilerio“ pravardę.
Tačiau, nepaisant su J. Ratzingerio asmenybe siejamų prieštaravimų, jau kurį laiką jis buvo laikomas daugiausia galimybių tapti naujuoju Romos katalikų bažnyčios vadovu turinčiu kardinolu. Jo galimybes geriausiai vertino net lažybų kontoros.
Atskleidė prieštaringą jaunystės istoriją
Svarstant J. Ratzingerio kandidatūrą į dienos šviesą buvo iškelta prieštaravimų kupina jo jaunystė.
Teigiama, kad 1927-ųjų balandžio 16-ąją žandaro ir virėjos šeimoje gimęs J. Ratzingeris jau būdamas vaikas sakė norįs būti kardinolu.
Bet naujojo popiežiaus biografijoje esama faktų, kuriuos jo kritikai suskubo pavadinti juodinančiais.
Jaunystėje būsimasis popiežius kurį laiką priklausė Adolfo Hitlerio režimo jaunimo organizacijai. Be to, išsiaiškinta, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jis tarnavo Vokietijos priešlėktuvinės gynybos dalinyje.
Tiesa, šios savo praeities J. Ratzingeris neslėpė.
Savo prisiminimuose jis papasakojo, kaip 1941-aisiais, būdamas 14 metų, prieš savo valią buvo įtrauktas į nacių jaunimo organizaciją. Narystė joje tuo metu buvo privaloma. Kardinolo teigimu, netrukus jam buvo leista pasitraukti iš jos dėl pradėto pasiruošimo kunigystei.
Tačiau po dvejų metų jaunuolis buvo pašauktas pagalbininku į prieštankinės gynybos dalinį.
Tuo metu tokius šaukimus gavo daugybė paauglių berniukų, kurie buvo per jauni kariauti. Kai 18 metų būsimasis kardinolas galiausiai buvo pašauktas kareiviu, per kelis paskutinius karo mėnesius vos suspėjo išeiti pradinį mokymų kursą.
Dėstė Vokietijos aukštosiose mokyklose
J. Ratzingerio biografai pastebi jo ankstyvus laimėjimus. Sulaukęs tik 24 metų tapo docentu ir buvo įšventintas į kunigus.
Po teologijos ir filosofijos studijų, būdamas vos 30 metų, jis apsigynė teologijos daktaro laipsnį. Susižavėjęs mokslu, J. Ratzingeris dėstė įvairiose Vokietijos aukštosiose mokyklose.
Būdamas vos 50-ties, J. Ratzingeris tapo Miuncheno ir Freizingo arkivyskupu, o netrukus buvo įšventintas į kardinolus.
Glaudus ryšys su pirmtaku
Didžiausią karjeros šuolį Vokietijos tikinčiųjų mažumos ganytojas atliko 1981-aisiais, kai Katalikų bažnyčiai jau vadovavo Jonas Paulius II. Tada jis paskirtas Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu.
Teigiama, kad J. Ratzingerį su velioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II siejo ypač glaudus ryšys. Iš kaimyninių šalių kilę dvasininkai visuomet rasdavo bendrą kalbą. Abu tarp savęs ne tik kalbėjo vokiškai, bet ir laikėsi vienodos nuomonės abortų legalizavimo, moterų šventinimo į kunigus, šeimų kūrimo klausimais.
Eidamas šias pareigas jis pasisakė prieš Lotynų Amerikos „laisvės teologijos“ dvasininkus, smerkė homoseksualizmą ir gėjų santuokas bei spaudė Azijos dvasininkus, kurie nekrikščioniškas religijas vertino kaip Dievo žmoniškumo plano dalį.
2000 m. viename rašte J. Ratzingeris kitas krikščioniškas religijas – anglikonų, liuteronų ir kitų protestantų – apkaltino nepakankamai siekiant dialogo su Romos katalikų bažnyčia.
Priklausė Hitlerjugendui
Apie asmeninį gyvenimą Benediktas XVI kalbėdavo labai retai. Bet 2008 m. per ganytojišką kelionę į JAV, Niujorko priemiestyje susitikęs su 30 tūkst. jaunuolių minia, popiežius atvirai pasakojo Vokietijoje augęs visiškai kitokiomis sąlygomis negu jie – vilko „nacizmo monstro“ jungą.
„Paauglystę aptemdė blogas režimas, kuris manė turintis visus atsakymus.
Jo įtaka didėjo – skverbėsi į mokyklas ir piliečių institucijas, taip pat – į politiką ir netgi religiją. O paskui jis tapo monstru.
Jis ištrėmė Dievą ir taip tapo kurčias viskam, kas teisinga ir gera“, – sakė pontifikas.
Paauglystėje J. Ratzingeris buvo priverstas įstoti į Hitlerjugendą (Hitlerio jaunimo organizaciją. – Red.). Bet būsimasis popiežius organizacijos veikloje nedalyvavo. Naciams nepritarė ir jo tėvai.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, J. Ratzingeris buvo paimtas į kariuomenę ir tarnavo priešlėktuvinės gynybos dalinyje.
1945 metais amerikiečių kariai J. Ratzingerį buvo paėmę į nelaisvę.
Paleistas į laisvę, J. Ratzingeris pasirinko teologijos studijas ir tapo kunigu.
Tad, remdamasis savo patirtimi, Šventasis Tėvas skatino jaunimą branginti laisvę ir vertinti aukas žmonių, pasistengusių, kad ši laisvė būtų įmanoma.
„Jūs turite daug galimybių tobulėti. Jūs esate ugdomi kilnumo, tarnystės ir sąžiningumo dvasia“, – amerikiečius gyrė pontifikas.
Vis dėlto Benediktas XVI ragino nepasiduoti ir šią laisvę lydintiems pavojams.
„Svajonės ir troškimai gali būti taip lengvai sudaužyti arba sunaikinti. Galvoju apie narkotikų ir piktnaudžiavimo vaistais, skurdo, rasizmo, smurto ir degradacijos veikiamus žmones, ypač merginas ir moteris“, – kalbėjo Benediktas XVI.
Kasdienybę gaubė vienatvė
Vienatvės skraistė gaubė popiežiaus kasdieną. Kokia gali būti vienatvė? Liūdna. Slegianti. Skausminga. Tačiau popiežiaus Benedikto XVI vienatvė kitokia – intelektuali, išdidi, meditacinė.
Josephas Ratzingeris kasdien septintą ryto meldžiasi. Paskui pusryčiauja. 1,2 milijardo katalikų vienijančios valstybės vadovas neskaito spaudos apžvalgų. Galbūt permeta akimis Vatikano „L'Osservatore Romano“.
Po pusryčių Šventasis Tėvas priima lankytojus – valstybių vadovus, diplomatus, rezidencinius kardinolus, vyskupus. Paskui – pietūs. Kuklūs, bet iš paauksuotų lėkščių su J. Ratzingerio herbu.
Pontifikas dažniausiai pietauja vienas. Norintys patekti prie popiežiaus stalo, susiduria su galingu puikiai veikiančiu „filtru“: asmeninis sekretorius tėvas Georgas Gensweinas rūpestingai sergsti pontifiko privataus gyvenimo akimirkas.
Popietė ir vakaras – intelektualios vienatvės triumfas. Benediktas XVI antrąją dienos pusę skiria studijoms, rašo teologijos straipsnius. Muzikuoja ir meldžiasi. Medituoja.