Magmos srautas nuo mokslininkų bazės nutolęs apie 2,7 kilometro, tačiau jis plečiasi. Vulkanologų stovykla yra ant Toludo upės kranto, 970 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Vulkanologijos ir seismologijos instituto darbuotojai iš čia stebi pernai lapkričio 27 dieną išsiveržusį ugnikalnį.
Trys mokslininkai gyvena vieninteliame pastate. Vulkano apylinkėse dirba ir dar viena vulkanologų bei fotografų grupė. Jie gyvena palapinėse.
Pranešama, kad tiesioginės grėsmės bazei kol kas nėra. Tikimybė, kad išsilydžiusių uolienų srautas pasieks pastatą, nedidelė. Dėl reljefo ypatumų magma turėtų nutekėti į pietus nuo bazės.
Magma iš Plokščiojo Tolbačiko veržiasi jau beveik tris mėnesius. Jo aukštis – 3 tūkst. 85 metrai virš jūros lygio. Aktyviojoje ugnikalnio zonoje yra susidaręs ugninis magmos ežeras, kuris veržiasi per kraštus.
Pernai vos išsiveržęs ugnikalnis sunaikino Vulkanologijos ir seismologijos instituto bazės pastatus ir turistinę bazę upelio Vodopadnyj rajone. Gamtos parke „Kamčiatkos vulkanai“ sugriauti mokslininkų pastatai ir netoliese stovėję trys nameliai, skirti turistams ir inspektoriui, o taip pat „Tolbačinskaja“ bazės valgykla. Per nelaimę žmonių bazėse nebuvo.
Nepaisant to, 36 metus snaudusio ugnikalnio suaktyvėjimas taip pradžiugino mokslininkus, kad Vulkanologijos ir seismologijos instituto interneto puslapyje net pasirodė sveikinimas specialistams su ugnikalnio išsiveržimu. Institutas 2012-aisiais šventė savo 50-metį, ir Plokščiojo Tolbačiko pabudimą vadino jubiliejine dovana.
