Šalies vairą antradienį perėmė 50 metų viceprezidentas Nicolas Maduro.
Manoma, kad būtent šis politikas susigrums su opozicijos lyderiu Henrique Caprilesu šalies vadovo rinkimuose, kurie turi būti surengti per 30 dienų.
N. Maduro laukia nelengva užduotis užsitikrinant paramą giliai pasidalijusioje šalies visuomenėje ir siekiant išlaikyti partijos vienybę.
Šis politikas toli gražu nėra ir tokia ryški asmenybė kaip H. Chavezas. Tačiau aukšto pareigūno privalumu laikoma tai, kad velionis lyderis jį buvo pasirinkęs kaip įpėdinį.
Neaišku, kada N. Maduro ir H. Chavezas susitiko. Manoma, kad tai galėjo įvykti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai pulkininkas leitenantas H. Chavezas pradėjo judėjimą, atvedusį jį iki nesėkmingo perversmo 1992 metais.
Karjeros pradžioje N. Maduro buvo autobuso vairuotojas. Vėliau jis tapo ir Karakaso metro sistemos darbininkų atstovu, nors tuo metu profesinių sąjungų veikla buvo neteisėta.
Venesuelietis, kaip įtariama, prisidėjo prie H. Chavezo socialistinio „Penktosios respublikos judėjimo“ kūrimo, o aktyviai į politiką įsitraukė 2000 metais, kai tapo parlamento nariu.
Būdamas įstatymų leidėju N. Maduro karingai rėmė H. Chavezo politiką ir tapo vienu artimiausių prezidento patikėtinių.
Prieš 2012-ųjų spalį tapdamas viceprezidentu, N. Maduro šešerius metus ėjo Venesuelos užsienio reikalų ministro pareigas. Šiame poste jis toliau atkakliai palaikė H. Chavezo idėjas.
Bendražygiai tapo dar artimesni, kai H. Chavezui 2011-aisiais buvo diagnozuotas vėžys.
Velionio lyderio palankumą pelnė ir N. Maduro žmona, teisininkė Cilia Flores. Moteris vadovavo H. Chavezo gynybai ir padėjo jį išlaisvinti iš kalėjimo, į kurį šis pateko po nesėkmingo 1992 metų perversmo.
Dabar C. Flores yra Venesuelos generalinė prokurorė. Jiedu su vyru valdžios sluoksniuose laikomi labai įtakinga pora.
Didžiulė H. Chavezo parama N. Maduro nuramino kitų įtakingų Vieningosios socialistų partijos figūrų ambicijas.
Viena jų – Nacionalinės asamblėjos (parlamento) pirmininkas Diosdado Cabello, anksčiau laikytas realiu kandidatu į šalies vadovo postą.
Buvęs kariškis D. Cabello 1992 metais prisijungė prie nesėkmingo H. Chavezo maišto. 2004 – 2008 jis ėjo Mirandos valstijos gubernatoriaus pareigas, tačiau 2008-ųjų rinkimuose jau rijo pralaimėjimo kartėlį.
Tuomet D. Cabello atiteko vyriausybės ministro, atsakingo už viešuosius darbus ir būstus, pareigos.
Tačiau venesueliečiai N. Madurą mėgsta labiau nei artimų ryšių verslo ir kariniuose sluoksniuose turintį D. Cabello.
Analitikai jau prognozuoja, kad tarp abiejų politikų gali kilti nesutarimų, nors jie viešai ir žada išlaikyti vienybę.
Realiausiu opozicijos kandidatu į Venesuelos prezidento postą laikomas 40 metų Henrique Caprilesas. Šiuo metu politikas eina Mirandos valstijos gubernatoriaus pareigas. Būtent jis kovoje dėl šio posto 2008-aisiais nugalėjo D. Cabello.
Teisės studijas baigęs H. Caprilesas tapo jauniausiu šalies įstatymų leidėju, kai į parlamentą pateko būdamas 26-erių. Vėliau venesuelietis buvo išrinktas į vienos Karakaso savivaldybės mero pareigas.
H. Caprilesas praėjusį spalį siekė ir šalies prezidento posto, tačiau surinkęs 44 proc. balsų pralaimėjo H. Chavezui. Tiesa, tai rimčiausią iššūkį velioniui lyderiui per jo valdymo metus metęs opozicijos kandidatas.
Charizmatiškasis politikas garsėja savo kelionėmis motociklu į lūšnynus, kuriuose prižiūri projektus ir kalbasi su darbininkų klasės rinkėjais.
Kai kurie kritikai sako, kad per praėjusių metų rinkimų kampaniją H. Caprilesas specialiai kopijavo H. Chavezo įvaizdį - nuolat bendravo su vargšais ir stengėsi pasirodyti paprastu žmogumi.
Įtarinėjamas jis ir dėl savo politinių pažiūrų.
H. Caprilesas sako, kad yra centro kairiųjų pažiūrų politikas. Tačiau kai kam kliūva tai, kad jis priklauso kur kas konservatyvesnei partijai „Pirmiausia teisingumas“. Šią politikas padėjo įkurti 2000 metais.
H. Caprileso priešininkai teigia, kad Mirandos gubernatorius iš tiesų yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas, atstovaujantis proamerikietiškąjį elitą.