Garsioji organizacija „Gegužės aikštės senelės“, įkurta 1977 metais, kariškių valdymo laikotarpiu pagrobtiems vaikams surasti, tvirtina, kad Jorge Mario Bergoglio, dabar tapęs popiežiumi Pranciškumi, nepakankamai padarė, kad padėtų žmogaus teisių pažeidimų aukoms.
Ši kritika buvo išsakyta sutelkus dėmesį į J. M. Bergoglio veiksmus per Argentinos „purvinąjį karą“, kai 1976-1983 metais žuvo arba dingo apie 30 tūkst. žmonių.
Anksčiau penktadienį Vatikanas atmetė pareiškimus, kad Pranciškus nepadarė visko, ką galėjo, kad apsaugotų du kunigus, pagrobtus ir kankintus kariškių režimo. Tuo metu dabartinis pontifikas buvo Argentinos jėzuitų vadovas.
Tačiau „Gegužės aikštės senelių“ vadovė Estela Carlotto prisidėjo prie kritikos prieš naująjį Katalikų Bažnyčios vadovą.
„Senelės“ turi priekaištų naujajam pontifikui, - E. Carlotto sakė žurnalistams. - Jis niekada nėra pasisakęs dėl žmonių, dingusių per diktatūrą, problemos, nors jau 30 metų praėjo nuo mūsų grįžimo į demokratiją.“
Valdant kariškiams, E. Carlotto dukra Laura buvo pagrobta, išgabenta į slaptą kalinimo centrą ir galiausiai nužudyta. Kalėjime ji pagimdė berniuką, tačiau jis taip ir nebuvo rastas.
E. Carlotto sakė turėjusi vilties, kad Argentinos dvasininkai padės žmonėms, nukentėjusiems nuo represijų diktatūros metais.
„Esu katalikė, ir daugelis mūsų prašė Bažnyčios pagalbos pirmaisiais diktatūros metais, nes tikėjome, kad vyskupai yra mūsų pusėje“, - aiškino ji.
Tačiau E. Carlotto pridūrė, jog Bažnyčios hierarchai ją „giliai nuvylė“.
2010 metais J. M. Bergoglio buvo apklaustas kaip liudininkas teisėjų, tiriančių dviejų jaunų jėzuitų areštą ir kankinimą.
J. M. Bergoglio, tapęs pirmuoju iš Lotynų Amerikos kilusiu popiežiumi, buvo kaltinamas išdavęs tuos jaunus misionierius režimui, nes jie reiškė simpatiją opozicijai, o jėzuitų lyderis norėjo, kad ordinas išliktų politiškai neutralus.
Vatikanas penktadienį atmetė šiuos pareiškimus, sakydamas, kad tokie kaltinimai yra politiškai motyvuotas šmeižtas, skleidžiamas „antiklerikališkai“ nusistačiusių kairiųjų.
