Sušauktame Šiaurės Korėjos parlamente - kalbos apie ekonomikos gaivinimą

Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas susirinko po beveik kasdien skelbtų Pchenjano grasinimų, tarp kurių buvo pažadas smogti branduolinius smūgius Pietų Korėjai ir Jungtinėms Valstijoms.

Tuo tarpu JAV atsiuntė sunkiai susekamus naikintuvus F-22 dalyvauti metinėse bendrose karinėse pratybose su Pietų Korėja, o naujoji Pietų Korėjos prezidentė, kuri iš pradžių ketino atnaujinti derybas su Pchenjanu ir vėl teikti jam pagalbą, nurodė ginkluotųjų pajėgų vadams atidėti į šalį politinius sumetimus ir griežtai atsakyti į Šiaurės Korėjos ataką, jeigu tokia būtų surengta.

Nepaisant tebesitęsiančio priešiškumo Korėjos pusiasalyje, Šiaurės Korėjos retorikoje pastebimas ir tam tikras pokytis - Pchenjanas dabar bando branduolinių technologijų vystymo žinią derinti su kalbomis apie merdinčios ekonomikos gaivinimą.

„Buvo pavojus, kad visa ritasi prie ... rengimosi ilgalaikiam karui taško, - sakė Seulo universiteto „Yonsei“ Šiaurės Korėjos analitikas Johnas Delury. - Esant tokiai įtampai, karingai retorikai ir pozai, Kim Jong Unas sako: „Žiūrėkit, mes vis tiek susitelkę į ekonomiką, bet darome tai neapleisdami savo branduolinės atgrasinimo priemonės“.

Pchenjanas piktai reagavo į metines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas ir naujas Jungtinių Tautų (JT) bei Vašingtono sankcijas, kurios buvo įvestos po vasario 12 dieną įvykdyto Šiaurės Korėjos požeminio branduolinio bandymo - trečio šioje uždaroje komunistinėje valstybėje.

Analitikai visapusišką Šiaurės Korėjos ataką laiko mažai tikėtina ir sako, kad grasinimai greičiau yra metodas švelnesnei Seulo naujosios vyriausybės politikai Pchenjano atžvilgiu išprovokuoti, taip pat - bandymas laimėti diplomatines derybas su Vašingtonu ir įtvirtinti jaunojo Šiaurės Korėjos lyderio, kaip pajėgų vado, pozicijas namuose.

Sekmadienį Kim Jong Unas ir kiti partijos lyderiai priėmė deklaraciją, kurioje branduoliniai ginklai vadinami „šalies gyvybe“ ir svarbiu jos gynybos komponentu, turtu, kuris nebus iškeistas net į „milijardus dolerių“.

Pagrindine savo siekio pasigaminti raketų ir branduolinių ginklų priežastimi Pchenjanas nurodo JAV kariškių buvimą Pietų Korėjoje. Nuo 1953 metų, kai paliaubomis baigėsi Korėjos karas, JAV Pietų Korėjoje laiko dešimtis tūkstančių savo karių.

Nors analitikai Šiaurės Korėjos grasinimus laiko daugiausia balansavimu ties riba, yra ir tam tikrų nuogąstavimų, kad gali kilti koks nors lokalus susirėmimas. Seulas žadėjo griežtai reaguoti, jei Šiaurės Korėja surengtų kokią nors karinę provokaciją. Ankstesniais metais karinių laivų susirėmimai ginčijamuose Geltonosios jūros vandenyse prie Korėjos pusiasalio krantų buvo išprovokavę kelis kruvinus mūšius. 2010 metais per atakas, dėl kurių kaltinamas Pchenjanas, žuvo 50 Pietų Korėjos piliečių.

Šiaurės Korėjos Aukščiausiojo Liaudies Susirinkimo deputatai Pchenjane susirinko pirmadienį, bet sesijos darbotvarkė nėra aiški.

Valdant velioniui lyderiui Kim Jong Ilui, Šiaurės Korėjos parlamentas paprastai susirinkdavo kartą per metus. Tačiau Kim Jong Unas pernai rugsėjį surengė neįprastą antrą parlamento sesiją ir tai rodytų, kad jis bando valdyti kitaip nei jo tėvas, kuris mirė 2011 metų pabaigoje.

Šiaurės Korėja pirmadienį paskelbė, kad vykdant ministrų kabineto pertvarkymą, kuriam pritarė paklusnus parlamentas, naujuoju šalies premjeru buvo paskirtas ekonomikos ekspertas Pak Pong-Ju .

Pak Pong-Ju prisiekė per metinę Aukščiausiojo Liaudies Susirinkimo sesiją, pranešė oficialioji naujienų agentūra.

Jis pakeitė Choe Yong-Rimą.