Ši sutartis buvo ratifikuota 82 balsais 90 vietų parlamente, nei
vienam įstatymų leidėjui nebalsavus prieš, todėl Kroatija galės
tapti 28-ąja ES nare nuo liepos 1 dienos.
Slovėnijos pozicija ilgą laiką buvo viena iš pagrindinių
kliūčių jos pietinės kaimynės prisijungimui prie Bendrijos, nes
Liubliana blokavo šį procesą dėl neišspręstų sienų ir bankų
politikos klausimų.
Antradienį Slovėnijos ministrė pirmininkė Alenka Bratušek
sakė parlamentui: „Kroatijos sėkmingas įsiliejimas į Europos
šeimą rodo visoms šalims, kurios nori tapti narėmis, jog jos turi
tikėti nelengvu reformų ir ES standartų priėmimo keliu.“
„Ši diena yra svarbi ir ypatinga tiek Slovėnijai, tiek
Kroatijai. Šiame kelyje buvo daug kliūčių, tačiau vykstant
dialogui sugebėjome jas pašalinti“, - premjerė pridūrė po
balsavimo.
Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius dalyvavo šioje
Slovėnijos parlamento sesijoje kartu su abiejų šalių diplomatijos
vadovais.
„Neįžvelgiu nei vienos artimesnės partnerės negu Slovėnija
ateinantiems metams“, - Z.Milanovičius sakė žurnalistams,
pridūręs, kad abi buvusios Jugoslavijos respublikos bendradarbiaus,
mėgindamos išbristi iš ekonomikos krizės.
Praeitą mėnesį abi šalys sudarė susitarimą, išspręsdamos
savo paskutinį dvišalį ginčą, susijusį su kroatų santaupomis,
laikytomis Liublianos banke prieš Jugoslavijos subyrėjimą
1991-aisiais.
2009 metais abi šalys taip susitarė įkurti arbitražo teismą,
kuris spręs jų bendros sienos nustatymo klausimus, kai Kroatija taps
ES nare.
Stojimo sutartį turi ratifikuoti dar keturios ES šalys (Belgija,
Danija, Vokietija ir Nyderlandai), kad Kroatija galėtų oficialiai
tapti Bendrijos nare.
Ji bus antroji iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų,
prisijungsiančią prie ES - devyneriais metais vėliau negu
Slovėnija.