Interviu BNS naujienų agentūrai ministras sakė laukiantis
naujo impulso derybose dėl Turkijos narystės ES per Lietuvos
pirmininkavimą šių metų antrąjį pusmetį, ir tikino matantis
galimybę su graikais išspręsti padalyto Kipro klausimą.
„Esu tikras, kad kai kuriose Europos šalyse žmonės atmeta
Turkiją dėl dominuojančios religijos. Bet nemanau, kad tai aktualus
klausimas, nes islamas yra ir Europos realybė“, - sakė E. Bagisas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad jau šiandien 11 proc.
Prancūzijos ir 9 proc. Vokietijos gyventojų yra musulmonai, o 2025
metais islamą išpažins dešimtadalis visų europiečių.
Jis pabrėžė, kad teroro aktus Londone ar smurtines
demonstracijas Paryžiaus priemiestyje rengę žmonės buvo gimę ir
augę šiose šalyse, o ne islamiškose valstybėse, bet buvo paveikti
klaidingų idėjų.
„Tokia Europos šalis kaip Turkija, kur dominuoja islamo
tikėjimas, bet veikia laisvos rinkos ekonomika, demokratijos ir
teisės viršenybės principai, gali nusiųsti labai stiprią žinią
kaip priešnuodį liguistoms mintims, kurios nuodija kai kurių
Europos musulmonų protus“, - teigė E. Bagisas.
„Turkijos europietiška tapatybė gali padėti išspręsti šį
civilizacijų susidūrimą ir sukurti civilizacijų aljansą“, -
teigė ministras.
E. Bagiso teigimu, Ankara tikisi, kad liepą prasidėsiantis
pusmečio Lietuvos pirmininkavimas ES suteiks naują impulsą
pastaruosius kelerius metus įstrigusioms deryboms dėl narystės
bloke.
„Tikimės pradėti derybas dėl regioninės politikos skyriaus
birželį per Airijos pirmininkavimą, bet tikimės naujo impulso
santykiuose Lietuvos pirmininkavimo metu“, - sakė ministras.
„Norėtume atverti kuo daugiau skyrių, pirmiausia dėl
socialinės, monetarinės politikos, energetikos, švietimo ir
kultūros“, - kalbėjo Turkijos politikas.
Anot E. Bagiso, Turkija taip pat tikisi pradėti derybas dėl
supaprastinto vizų režimo.
Jo nuomone, naujo prezidento išrinkimas Kipro Respublikoje -
kurią pripažįsta tarptautinė bendrija, bet ne Turkija - suteikia
galimybę galiausiai išspręsti šios Viduržemio jūros salos
padalijimo problemą.
E. Bagiso teigimu, vilties teikia tai, kad naujasis prezidentas
Nicos Anastasiades rėmė 2004 metais Jungtinių
Tautų pateiktą planą dėl federacijos, kurį parėmė turkiškoji,
bet atmetė graikiškoji salos dalis.
„Dėl to, kad šis planas buvo atmestas, Kipras turėjo paskelbti
savo bankrotą per savo pirmininkavimą (ES). N. Anastasiades buvo
įžvalgus numatyti tai iš anksto“, - sakė Turkijos ministras.
Pasak E. Bagiso, Turkija remtų bet kokį sprendimą, kurį
patvirtintų Kipro turkiškoji ir graikiškoji dalis.
„Netgi pasiūliau idėją Kipro problemą spręsti panašiai kaip
vyksta popiežiaus rinkimų procesas. Užsirakinkime į kambarį ir
neišeikime, kol neišspręsime Kipro problemos“, - sakė Turkijos
ministras.
1974 metais Turkija okupavo dalį Kipro salos, reaguodama į
graikų perversmą ir siekį prijungti salą prie Graikijos. Ši
teritorija vėliau pasiskelbė Šiaurės Kipro respublika, kurią
pripažįsta tik Turkija.
E. Bagisas teigė patikinęs Lietuvos užsienio reikalų ministrą
Liną Linkevičių, kad turkai pasirengę deryboms per Lietuvos
pirmininkavimą ES.
„Pasakiau jūsų ministrui, kad jei per Lietuvos pirmininkavimą
norėsite surengti konferenciją tarp Turkijos, Graikijos, Kipro
turkų ir Kipro graikų, užtikrinu, kad Turkija ir Kipro turkai ten
dalyvaus“, - teigė ministras.