Penktadienį, pirmąją proveržio neatnešusių derybų dieną
Almatoje, tebuvo pasiektas susitarimas susitikti dar kartą, o Vakarų
šalių pareigūnai pripažino, kad pozicijos iki šiol smarkiai
skiriasi.
Liko neatsakyta į pagrindinį klausimą - ar Iranas priims kai
kuriuos reikalavimus, susijusius su jo branduoline programa, mainais
į sušvelninimus sankcijose, nuo kurių šiitiškos respublikos
ekonomika kentėjo pastaruosius dvejus metus.
Derybos šeštadienį prasidėjo dvišalėmis ES užsienio
politikos vadovės Catherine Ashton ir Irano
vyriausiojo derybininko Saeedo Jalili diskusijoms,
nurodė Irano ir Vakarų pareigūnai.
„Per ponios Ashton ir daktaro Saeedo Jalili susitikimą šį rytą
buvo išsamiai aptarta naujausia padėtis derybose ir įvairūs
kiekvienos pusės pozicijų aspektai, - sakė vienas Irano pareigūnas.
- Abi pusės taip pat apsikeitė požiūriais dėl galimybės pasiekti
pažangą derybų kelyje.“
Irano delegacija dar atskirai susitiko su Kinijos ir Prancūzijos
diplomatais.
Vėliau pasaulio galiūnių - penkių nuolatinių JT Saugumo
Tarybos narių (JAV, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios
Britanijos) ir Vokietijos - delegacija, vadovaujama C.Ashton, nuėjo
į plenarinį posėdį, kuriame kartu su Irano delegacija tikimasi
užbaigti derybas Kazachstano sostinėje Almatoje.
Šio dviejų dienų susitikimu Almatoje, penktuoju per
pastaruosius dvejus metus, siekiama įtikinti Teheraną padaryti
nuolaidų savo branduolinėje programoje, tuomet būtų atsisakyta JT
sankcijų Iranui.
Iranas atkakliai tvirtina, kad tarptautinė bendruomenė turi
pripažinti jo teisę sodrinti uraną ir reikalauja, kad ši sąlyga
būtų patenkinta bet kokiame susitarime.
Tuo tarpu galingosios šalys teigia, kad pirmąjį žingsnį turi
žengti Iranas. Jos reikalauja, kad šiitiška respublika liautųsi
gaminti smarkiai prisodrintą uraną ir uždarytų požeminį Fordo
branduolinį kompleksą, kur yra vykdoma ši veikla, argumentuodamos,
jog tik atlikus šiuos žingsnius būtų galima pripažinti kokias
nors Irano branduolines teises.
Iranas neigia siekiantis pasigaminti atominių bombų ir
argumentuoja, kad jo branduolinė programa visiškai taiki,
energetikos ir medicinos poreikiams patenkinti.
Kaip pranešama, buvo pasiūlyta grąžinti Iranui teisę
prekiauti kai kuriais brangiaisiais metalais ir vykdyti nedidelius
finansinius pervedimus, kurie dabar yra uždrausti pagal tarptautines
sankcijas. Tačiau Teheranas sako, kad iš jo per daug prašoma ir per
mažai siūloma mainais.