„Ne vien Afganistanas, bet ir pasaulinė kvaišalų paklausa
turėtų būti kaltinama dėl neteisėtų narkotikų iš Afganistano“,
- ministras Zalmai Rassoulas sakė žurnalistams
Taline.
Kad ši paklausa būtų sumažinta, „reikalingos tarptautinės
pastangos“, pridūrė jis, Afganistanui stengiantis pažaboti
sparčiai besiplečiantį aguonų auginimą.
Praeitą mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje
perspėjama, kad ta šalis, kuri yra viena iš neturtingiausių
pasaulyje, šiemet gali surinkti rekordinį opijaus derlių. Opijus
yra heroino žaliava.
Afganistanas jau dabar užaugina apie 90 proc. pasaulyje gaunamo
opijaus, o dabar, kaip prognozuojama, jo gavybos mastas augs trečius
metus iš eilės. Aguonos pradedamos auginti ir tuose Afganistano
regionuose, kuriuose anksčiau tokių laikų nebūdavo.
Z. Rassoulas atvyko su dviejų dienų vizitu į Estiją kartu su
Afganistano prezidentu Hamidu Karzai. Estijos
kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje
toje šalyje.
Kaip nurodo JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos
biuro (UNODC), Afganistane praeitais metais aguonos buvo auginamos
maždaug 154 tūkst. hektarų plote.
Kovą Kabulas nurodė planuojantis šiemet sunaikinti 15 tūkst.
hektarų aguonų laukų, vyriausybei stengiantis pažaboti prekybą
heroinu, iš kurios gaunamų pajamų didelė atitenka Talibano
sukilėliams, taip pat skatina pareigūnų korupciją.
Talibano kovotojai renka duoklę iš aguonų augintojų, o iš tų
pinigų finansuojama jų ginkluota kova prieš Kabulo vyriausybę ir
NATO pajėgas, nurodė UNODC.
„Afganistanas taip pat kenčia nuo narkotikų“, - Z. Rassoulas
sakė antradienį, pažymėdamas, kad nuo kvaišalų priklausomų
afganų daugėja.
Paklaustas, kodėl vyriausybė patiria sunkumų, mėginant
pažaboti aguonų auginimą, ministras atsakė: „Buvome įsitraukę į
kovą daugelyje frontų, kovojame su teroristais.“
„Teritorijose, kontroliuojamose vyriausybės, narkotikų auginimas
mažėja, tačiau mes dar nekontroliuojame visos Afganistano
teritorijos“, - pridūrė jis.